Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė po studijų vėl nori į Raguvą

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė po studijų vėl nori į Raguvą

Arneta MATUZVIČIŪTĖ / Arnetos MATUZEVIČIŪTĖS nuotr.

Iš Raguvos kilusi Kotryna Juškaitė visai neseniai baigė mokyklą, o rugsėjį pasitiko kaip Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė. Tikslieji mokslai merginai niekada nesisekė, o groti pianinu, akordeonu, armonika, altu bei trimitu ji išmoko pati, tik su nedidele mamos pagalba. Dainuoti jai sekasi iš prigimties. Šis atkaklus noras muzikos mokyklos nebaigusią raguvietę atvedė prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos durų slenksčio, kurį ji dabar peržengia kiekvieną rytą eidama į paskaitas.

„Dabar kartais pavadina mane antra Povilioniene, antra Songailiene, – juokaudama atvirauja Kotryna. – Na, ką gali žinoti, dar tik studijų pradžia.“

BIC

Pasirinkimas nenuvylė

Abitūros egzaminų metu Kotryną siūlymas studijuoti svajonių specialybę pasivijo pats. Jos mamos studijų laikų draugė, socialiniuose tinkluose pastebėjusi merginos polinkį liaudies muzikai bei kultūrai, paragino išbandyti laimę stoti į Muzikos studijų programos specializaciją Muzikinį folklorą.

„Birželio pabaigoje buvo taip: sprendžiau, ar laikyti geografijos stojamąjį egzaminą, kuris man niekur netinka, ar važiuoti į akademijos stojamąjį egzaminą ir bandyti laimę sostinėje. Pasirinkimas akivaizdus“, – šypsosi pašnekovė.

Anot jos, tai ne vienintelis iššūkis, su kuriuo teko susidurti stojant. Dvi konsultacijos, viena knyga pasirengimui, svetimas miestas ir daug jaudulio.

„Reikėjo parašyti referatinį darbą, transkribuoti kūrinį – išrašyti natas ir žodžius – paskui buvo motyvacinis pokalbis bei dainavimo ir grojimo dalys. Pastaroji buvo lengviausia, nes natas pažinojau tik iš to, ką buvau išmokusi mokyklos muzikos pamokose“, – sako raguvietė.

Stojamųjų egzaminų rezultatai nudžiugino. Muzikinį folklorą šiuo metu iš viso studijuoja du žmonės – Kotryna ir kitas vaikinas.

„Mūsų paskaitų metu niekur nepasislėpsi, kaip visi šneka, kai auditorijoje sėdi šimtas žmonių. Nepanaršysi nei facebook‘e, nei užsnūsi per paskaitą ir ruoštis reikia atsakingiau. Auditorijoje dažniausiai sėdime trise: mes du studentai ir dėstytojas. Po pirmo mėnesio dėl savo pasirinkimo nesigailiu, visada apie tai svajojau“, – atvirauja pašnekovė.

Į ekspedicijas

Studijuojant tenka vykti ir į ekspedicijas po Lietuvą, kurių metu renkama informacija apie etnokultūrą. Pirmoji Kotrynos ekspedicija buvo į Žemaitiją, Platelius. Tai praktinis darbas, kurio metu beveik dešimt žmonių išsidalija atsakomybėmis, išsisklaido po kaimą, kur senų žmonių prašo papasakoti, padainuoti, atsiminimais pasidalyti. Taip pildomas etnokultūrinis archyvas.

Rugsėjį ji pati Žemaičių Kalvarijoje su dar keliomis merginomis aplankė bene visas kaimo giedotojas.

„Pirmoji aplankyta močiutė iš baimės vos nuo kėdės nenukrito, bet kai mes ją nuraminome, įsikalbėjome, tai ji tiek pripasakojo ir dar nurodė, ką tame kaime verta aplankyti. O visą savaitgalį vainikavo didžiausias pasiekimas – išgirdome, kaip gyvai atliekami Žemaičių Kalvarijos kalnai. Kaip Aukštaitijoje yra einami Kryžiaus keliai, tai ten atitikmuo – tie kalnai, kuriuos gieda po dvi valandas“, – pasakoja pirmakursė.

Įrašinėja studentai viską, ką žmonės pasakoja, ką dainuoja. Dažniausiai pokalbiai būna su vyresnio amžiaus žmonėmis.

„Pastebėjau, kad kartais žmonės ima dainuoti dainas, kurias girdi per televiziją, pavyzdžiui, „Duokim garo“ laidoje. Tokios mums jau netinka, mums reikia dar senesnių, tokių, kurioms jau gresia išnykimas. Kartais vyresnio amžiaus žmonės susipainioja, ką girdėję visai neseniai, o kas jų atmintyje nuo vaikystės išlikę“, – atkreipia dėmesį Kotryna.

Kitos svajonės link

Kotryna sako, kad jos norų ir siekių sąrašas dar nesibaigė. Jau nuo dešimtos klasės ji svajoja apie darbą kultūros srityje.

„Ta svajonė atėjo su noru kada nors turėti savo folkloro ansamblį. Ir ne bet kur, o Raguvoje, – pripažįsta Kotryna. – Į Vilnių visi gali suvažiuoti, o kas kels miestelių gyvenimą?“

Kol kas iš Panevėžio rajono ji nesijaučia pabėgusi – kiekvieną ketvirtadienį grįžta į gimtą kraštą ir toliau tęsia tai, ką pradėjusi. Dainuoja su Raguvos kolektyvais, atlieka solo partijas, į rankas noriai ima instrumentus. Ji nuolatinė įvairių Panevėžio rajono gyvenviečių renginių viešnia.

„Labai noriu baigusi studijas grįžti atgal į Raguvą ir ten žmones mokyti dainų, šokių, ratelių, su kuriais tenka susidurti dabar studijuojant. Man „Raguvos gėlių“ savininkė Jurgita Juškienė net šiokį tokį veiksmų planą pasiūlė, – paslaptingai šypsosi mergina. – Bet laiko dar turiu. Prieš akis dar ketveri metai studijų bei dar daug dalykų, kuriuos verta išmokti.“

AIK

H2Auto plovykla

Mano namukas

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.