Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentai ragina griežtinti sankcijas Rusijai

AutoriusIgnas Jačauskas (bns)Fotolrp
V. Zelenskis ir G. Nausėda.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentai paragino tarptautinę bendruomenę griežtinti sankcijas Rusijai dėl jos vykdomos agresijos prieš Ukrainą.

Bendrame penktadienį išplatintame pareiškime minint Ukrainos nepriklausomybės pripažinimo 30-metį, Gitanas Nausėda, Volodymyras Zelenskis ir Andrzejus Duda (Andžejus Duda), dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą remti Ukrainos „suverenumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose ir teritoriniuose vandenyse“.

„Prezidentai (…) paragino  tarptautinę bendruomenę sugriežtinti sankcijas Rusijos Federacijai dėl jos vykdomos agresijos prieš Ukrainą ir dar kartą paragino Kremlių deeskaluoti padėtį atitraukiant savo karius nuo Ukrainos sienos ir išvedant juos iš laikinai okupuotų teritorijų“, – teigiama pareiškime.

Šalių vadovai taip pat išreiškė ypatingą susirūpinimą nuolat blogėjančiu saugumu ir stabilumu regione bei kylančiomis grėsmėmis, „įskaitant hibridines grėsmes,  kurias, be kita ko, kelia tebesitęsianti Rusijos agresija“ bei sutarė, kad reikia bendrų pastangų stiprinant atsparumą šioms grėsmėms, kad būtų galima veiksmingiau ir koordinuotai su jomis kovoti.

Prezidentai patvirtino solidarumą bei paramą kilus „Minsko dirbtinai sukurtai ir organizuotai migracijos krizei Lietuvos ir Baltarusijos bei Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje“ bei pareiškė, jog šalys yra pasiryžusios „suvienyti pastangas jai įveikti“. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos vadovai taip pat pažymėjo, kad ši hibridinė ataka kelia tiesioginę grėsmę visos Europos saugumui.

Be kita ko, prezidentai išreiškė „didelį susirūpinimą“ „Nord Stream 2“ projektu, kuris, jų teigimu, kelia grėsmę Europos regiono saugumui bei pakartojo įsipareigojimą toliau stiprinti Europos energetinį saugumą.

„Prezidentai (…) pareiškė esantys pasirengę veikti kartu, kad pasipriešintų Rusijos, kuri energetiką naudoja kaip geopolitinę priemonę, vykdomam Europos dujų rinkos monopolizavimui“, – sakoma pareiškime.

Šalių vadovai dar karta patvirtino savo įsipareigojimus plėsti bendradarbiavimą saugumo gynybos, ekonomikos ir kitose srityse bei „strateginę partnerystę, grindžiamą bendromis vertybėmis ir bendrais interesais“.

Bendras prezidentų pareiškimas išplatintas po ketvirtadienį vykusio jų nuotolinio susitikimo.

Kijevas ir Vakarai pastaruoju metu kaltina Rusiją siunčiant karius ir ginklus per sieną, kad paremtų separatistus. Maskva tai neigia. Prorusiški separatistai dviejų Ukrainos rytinių regionų kontrolę perėmė 2014 metais, netrukus po to, kai Maskva atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį. Kilęs konfliktas Ukrainos rytuose jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

R. Budbergytė: dėl konservatorių ambicijų neturime ambasadoriaus Briuselyje, kai jo labiausiai reikia

confident-noyce

Prezidentas: nerimą kelia ir pajėgų telkimas prie sienos su Ukraina, ir Baltarusijoje

confident-noyce

G. Landsbergis: karas yra tikėtinas, sankcijos Rusijai privalo būti nepakeliamos

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau