Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės ragina ES peržiūrėti Bendrijos migracijos politiką

AutoriusbnsFotolrv

Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės penktadienį paragino Europos Sąjungą peržiūrėti migracijos politiką, sudarant galimybę Bendrijos narėms tinkamai ir laiku reaguoti į hibridines grėsmes.

Vyriausybių deklaracija paskelbta po bendro šalių ministrų kabinetų posėdžio, kuriam pirmininkavo premjerai Ingrida Šimonytė ir Mateuszas Morawieckis (Mateušu Moraveckiu).

„Vien nacionalinio lygio priemonių nebeužtenka, reikia naujų bendrų sprendimų ES lygiu. Lenkija ir Lietuva pabrėžia būtinybę pritaikyti ES teisės aktus ir sudaryti teisines prielaidas, kad ES valstybės narės galėtų tinkamai reaguoti į sąmoningą trečiųjų šalių neteisėtos migracijos instrumentalizavimą bei taikyti veiksmingas, aiškiai apibrėžtas priemones, kurios leistų valstybėms narėms veikti greitai ir apsaugoti tiek nacionalinį, tiek visos ES saugumą“, – rašoma deklaracijoje.

Šalys pastaraisiais mėnesiais susiduria su išaugusia neteisėta migracija per sienas su Baltarusija. Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau nei 4,1 tūkst. migrantų.

Abi vyriausybės taip pat pareiškė, kad toliau kartu stiprins dvišalius santykius gynybos srityje, didins Lenkijos ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą. Dokumente pabrėžiama svarba drauge plėtoti NATO iniciatyvas.

„Lenkija ir Lietuva išreiškia poreikį vystyti ES valstybių narių gynybos pajėgumus, visiškai derinant su NATO pastangomis. Vyriausybės taip pat skatins intensyvesnį ES įsitraukimą saugumo srityje Rytų partnerystės šalyse“, – rašoma deklaracijoje.

Joje akcentuojama būtinybė mažinti ES priklausomybę nuo trečiųjų šalių žaliavų, technologijų, vaistų, medicinos prietaisų.

„Subsidijos, kurias ES veikiančioms įmonėms skiria EBPO nepriklausančių šalių vyriausybės, gali iškreipti konkurenciją vidaus rinkoje ir sudaryti nevienodas galimybes. (…) Lenkija ir Lietuva remia Europos Komisijos pasiūlymą dėl naujų priemonių, skirtų sukurti vienodas veiklos sąlygas subjektams, kurie naudojasi užsienio subsidijomis veikdami ES vidaus rinkoje“, – nurodoma dokumente.

Be kita ko, šalys įsipareigojo keistis informacija apie kibernetinių atakų valdymą, ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių įgyvendinimą.

Deklaracijoje reiškiama parama perėjimui prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, tačiau pabrėžiama, kad jo tempas turi atitikti šalių „vidaus ypatumus“.

Lenkija ir Lietuva taip pat pabrėžia pasiryžimą tęsti bendrus infrastruktūros projektus, įskaitant Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizavimą, „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ projektus.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Vidaus reikalų eurokomisarė kviečia Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos ambasadorius aptarti migracijos krizę

confident-noyce

Premjerė: ES ir Varšuvos ginčas yra nemalonus, bet sprendimas gali būti rastas

confident-noyce

G. Nausėda tikisi, kad Lenkija ir ES ras kompromisą dėl nacionalinės ir ES teisės

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau