Lietuvai norint ateityje išlaikyti ekonomikos augimo tempus, būtina pertvarkyti švietimo sistemą, diegti daugiau aukštųjų technologijų, sako Danijos kapitalo banko „Dansk Bank“ vyriausias ekonomistas Baltijos šalims.
„Lietuva kol kas labiausiai remiasi žemesnės pridėtinės vertės gamyba, prekybos ir transporto sektoriais, tačiau dabartinis modelis ilgai veikti negalės. Būdami maži, privalome koncentruoti išteklius, aiškiai įsivardinti, kas bus mūsų ekonomikos variklis ateityje, ir nuosekliai dirbti ta kryptimi. Svarbiausiu tokios transformacijos elementu turi būti kokybiška švietimo sistema“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo Rokas Grajauskas.
Jo nuomone, moderni švietimo sistema leistų įmonėse diegti daugiau aukštųjų technologijų, dėl to sparčiau augtų ekonomika ir atlyginimai.
„Ko reikia, kad atlyginimai būtų aukštesni Lietuvai, tai receptas paprastas. Pas mus turi būti daugiau aukštųjų technologijų. (…) Kai bus daugiau vidutinių ar aukštųjų technologijų, tai bus ir atlyginimai didesni. Tai kelia visos ekonomikos lygį ir atlyginimus kituose sektoriuose. Tai buvo aiškiai matoma Vakarų Europoje ir tai yra universali tiesa“, – kalbėjo R.Grajauskas.
Jo teigimu, šiemet Lietuvoje augs beveik visi ekonomikos sektoriai.
„Šiemet visiems sektoriams prognozuojame augimą išskyrus energetiką, nes tai yra specifinis sektorius. Energetika trauksis, energijos Lietuvoje suvartojame vis mažiau, bet tai yra mūsų tikslas. Pamažu visas energetikos verslas pereina į valstybės rankas, o ten tikslas nebėra uždirbti pelną, o kuo daugiau sumažinti kainas, kad būtų geriau visiems vartotojams“, – tvirtino ekonomistas.
„Danske Bank“ skaičiavimais, šiemet daugiausiai – 6,3 proc. – turėtų augti maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų sektorius, statybų sektorius turėtų augti 5,6 proc., transporto sektorius – 4,9 proc., gamyba – 3,9 proc., prekyba – 3,7 proc., informacinių ir ryšių technologijų sritis – 3,4 proc., o žemės ūkis – 2,8 procento. Savo ruožtu energetikos sektorius šiemet turėtų susitraukti 0,7 proc.
Šiuo metu Vyriausybė yra pritarusi aukštojo mokslo reformai ir ją pateikusi Seimui. Pagal šią pertvarką Vilniuje ir Kaune veiktų po plačios aprėpties universitetą, du technologijų universitetai būtų Vilniuje ir Klaipėdoje. Kaip specializuotos akademijos galėtų veikti Kaune esantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, dabar veikiančių menų akademijų – Vilniaus dailės akademijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos – junginys.
Taip pat Vyriausybė svarsto įvairius vidurinio išsilavinimo pakeitimus.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje, kuri baigėsi šią savaitę, vadovas Christophas (Kristofas) Klingenas kalbėjo, kad siekdama pasivyti Vakarus Lietuva turi pertvarkyti švietimo sistemą – sujungti institucijas bei sukurti lankstesnes programas.
