Senas bitininkystės tradicijas turinčios ir rinkai aukštos kokybės medų tiekiančios Europos Sąjungos šalys jau ne pirmus metus reiškia nepasitenkinimą dėl medaus mišinių ženklinimo. Jei medus kilęs iš daugiau nei vienos ES valstybės narės arba trečiosios šalies, jis žymimas kaip „ES medaus mišinys“, „Ne ES medaus mišinys“ arba „ES ir ne ES medaus mišinys“.
Vartotojams – aiškesnis ženklinimas
Dabar ES Tarybai pirmininkaujanti Slovėnija reikalauja atnaujinti medaus mišinio ženklinimo taisykles ir deda visas pastangas, kad medaus kilmė būtų žymima konkrečiau – vartotojai turėtų aiškiai matyti, iš kurios šalies kilęs įvairių rūšių medus mišiniuose.
Dabar galiojančios taisyklės numato, jei medus iš ES yra maišomas su importuotu medumi, pavyzdžiui, iš Kinijos, ant pakuotės turi būti tik bendrai nurodyta, kad tai yra ES ir ne ES medaus mišinys. Slovėnai atkreipė dėmesį, jog teoriškai mažas kiekis ES medaus gali būti maišomas su dideliu kiekiu pigesnių importuotų mišinių, o vartotojai negali aiškiai to suprasti.
Nurodomos kilmės šalys
Pasiteiravus, kiek siūlomi medaus mišinio ženklinimo taisyklių pakeitimai būtų svarbūs mūsų šalies vartotojams ir bitininkams, Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Sigitas Uselis tikino, jog Lietuvos bitininkų sąjungos pozicija yra tokia pati kaip ir Slovėnijos – medaus mišinio etiketėje turi būti nurodoma, iš kurių šalių kilęs medus yra medaus mišinyje. Tokiu būdu vartotojams bus aiškiau, kokia yra medaus kokybė.
„Slovėnijos žemės ūkyje bitininkystė užima svarbią vietą, todėl nenuostabu, jog ši šalis ėmėsi iniciatyvos, kad būtų pakeista medaus mišinių ženklinimo tvarka. Šį klausimą mes svarstėme Sąjungos visuotiniame susirinkime. Manome, jog šalys, kurių medus sudaro mišinį, etiketėje turėtų būti nurodomos mažėjimo tvarka – pagal tai, kiek procentų jos medaus yra mišinyje. Nurodytame sąraše turėtų būti išvardytos visų skirtingos kilmės šalių medus, kurių mišinio sudėtyje yra bent 2 proc.“, – teigė jis.
Galės konkuruoti
Lietuvos bitininkų sąjunga (LBS) nutarė kreiptis į Žemės ūkio ministeriją, Lietuvos europarlamentarus, prašydama pritarti jos nuostatoms ir paremti Slovėnijos poziciją.
„Medaus mišinio ženklinimo pakeitimai labai svarbūs ir bitininkams, ir vartotojams. Pastarieji turėtų galimybę rinktis, matydami išsamią informaciją apie medų, ir pirkti kokybišką produktą, o Lietuvos bitininkų tiekiamas kokybiškas medus galėtų labiau konkuruoti su įvežtiniais medaus mišiniais. Slovėnų iniciatyvą reikėtų palaikyti“, – tikino LBS valdybos narys ir Panevėžio bitininkų draugijos pirmininkas Vaidas Arbutavičius.
Prekybos centrai pirkėjams siūlo ir lietuvišką, ir įvežtinį iš kitų šalių medų, medaus mišinius. Pagal dabar galiojančias taisykles medaus mišinys iš ES ir trečiųjų šalių medaus ženklinimo etiketėje gali būti žymimas kaip „ES ir ne ES medaus mišinys“. Toks ženklinimas nesuteikia informacijos apie medaus kilmę, taigi ir vartotojas jos negauna.
Palaiko Slovėnijos iniciatyvą
Slovėnijos iniciatyvą, kad medaus mišinių ženklinimo etiketėse reikėtų nurodyti, kurių šalių medaus yra mišinyje, galima vadinti sveikintina, nes trečiosiose šalyse aplinkosauginiai standartai yra kitokie nei ES.
Pasak Bitininkų sąjungos, slovėnai reikalauja teisingai – vartotojas turi žinoti medaus kilmę: medaus mišinių ženklinimo etiketėje turi būti konkrečiai nurodyta, kokių šalių medaus yra mišinyje, ypač jei mišinyje yra medaus iš trečiųjų šalių. Kai pirkėjas yra tiksliai informuojamas, jis gali rinktis.
Medų gamina beveik visos trečiosios pasaulio šalys, ypač neturtingos. Didžiulius medaus kiekius gamina Azijos šalys – Kinija, Indija, Vietnamas, taip pat Centrinės Amerikos šalys. Jų medus paprastai yra pigus. Europiniai maisto produktai, tarp jų ir medus, yra priskiriami aukštesnei kategorijai. Medaus mišiniuose europinio medaus dažnai būna tik maža dalis – vos keletas procentų, o didžiąją dalį sudaro medus iš trečiųjų šalių.
„Man atrodo, kad lietuviai skeptiškai vertina net ir medų, ne tik medaus mišinius, kai medaus ženklinimo etiketėje neranda nurodytos konkrečios medaus kilmės šalies“, – teigė S. Uselis.
„Manau, kad Lietuva turėtų paremti Slovėnijos poziciją. Tai būtų naudinga ir mūsų šalies bitininkams. Jeigu atsirastų tokia galimybė, ir, pavyzdžiui, vokiečiai, fasuodami lietuvišką medų, nurodytų jo kilmės šalį – Lietuvą, mums būtų pliusas. Lietuva yra globalioje medaus rinkoje, mes turime konkuruoti su visu pasauliu, o tai yra gana sudėtinga“, – komentavo LBS prezidentas.
