10.5 C
Panevėžys
Penktadienis, 17 rugsėjo, 2021

Lietuvos bankas siūlo keisti NPD skaičiavimą

AutoriusbnsFotofreepik.com

Lietuvos bankas (LB) siūlo keisti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo formulę, kad mažiausiai uždirbantieji gautų didesnes pajamas. Daliai uždirbančių daugiau atlyginimų augimas dėl to laikinai sumažėtų. 

Centrinio banko teigimu, dėl siūlomų pakeitimų padidėtų mažiausiai uždirbančių gyventojų paskatos ieškotis darbo, būtų skatinamas ekonomikos aktyvumas, mažėtų regioniniai gyvenimo lygio skirtumai.

„Mažiau uždirbantys asmenys mažesnę pajamų dalį atsideda juodai dienai, sutaupo, tai automatiškai irgi lemtų, kad tie pinigai, nuėję į jų sąskaitas, bus išleidžiami ekonomikai, o tai automatiškai irgi skatins kitų verslų plėtrą, kartu netiesiogiai prisidės prie kitų darbo vietų spartesnio kūrimo, darbo užmokesčio spartesnio didėjimo“, – žurnalistams trečiadienį sakė LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas.

Vis dėlto centrinio banko ekonomistai pripažįsta, jog dalis dirbančiųjų pajus „trumpalaikį skausmą“ – atlyginimų augimo sulėtėjimą, – tačiau būtų siekiama, kad nė vienas namų ūkis to nepatirtų.

„Mūsų vertinimais, tas trumpalaikis skausmas po kelerių metų turėtų tapti didesne nauda ir spartesniu atlyginimų augimu jiems patiems (…) Mes, pavyzdžiui, kaip alternatyvą siūlome tą atlikti per dvejus metus, atsižvelgdami į šalies darbo užmokesčio prognozes ir taip bandydami sukurti tokias sąlygas, kad nė vienam namų ūkiui darbo užmokestis į rankas tiesiogiai nesumažėtų“, – kalbėjo D. Imbrasas.

„Kad jis (atlyginimas – BNS) vis tiek dėl to bendro šalies darbo užmokesčio augimo padidėtų – ne taip sparčiai, kaip galėtų, bet vis tiek augtų“, – pridūrė ekonomistas.

D. Imbrasas aiškino, jog jeigu pakeitimai būtų padaryti dabar, tai lengvatos netekimas būtų didžiausias žmonėms, kurių bruto darbo užmokestis yra apie 1500-1600 eurų.

„Tačiau noriu pabrėžti, kad Lietuvoje šiuo metu vidutinis bruto darbo užmokestis ir yra 1500-1600 eurų. Ir mažesnę sumą gaunančių asmenų dalis Lietuvoje yra beveik du trečdaliai visų dirbančiųjų“, – sakė D. Imbrasas.

Centrinio banko atstovai taip pat akcentavo, kad NPD yra mokestinė lengvata, kai faktinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas yra 21 proc., ir šiuo metu ta lengvatos priemonė nėra efektyviai išnaudojama.

„Mes manome, kad tas viršutinis trečdalis daugiausiai uždirbančiųjų – viena vertus, ta lengvata yra pakankamai nedidelė, kad kažką paskatintų ar reikšmingai padėtų, nes tai nėra didelės sumos, palyginti su tų žmonių darbo užmokesčiu, ir kita vertus, manome, kad už tai tai nepasiekia kažkokio reikšmingo pagalbos ar paskatos tikslo ir tas lėšas galima panaudoti efektyviau“, – sakė LB Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė.

LB pažymi, kad aukšta NPD taikymo riba tik nedaug prisideda prie didesnį darbo užmokestį gaunančių asmenų pajamų padidėjimo, tačiau tokias pajamas gaunančių dirbančiųjų skaičius yra palyginti didelis, todėl GPM pajamų biudžeto praradimai yra reikšmingi, o tai mažina valstybės galimybes daugiau lėšų skirti bendrosiomis reikmėms ar investicijoms.

Vis dėlto centrinis bankas teigia, kad savo pasiūlymu tik prisideda prie diskusijos dėl NPD ir neplanuoja išspręsti „visų problemų“.

„Mes bandome šį instrumentą padaryti sistemiškesnį, pririšant prie minimalaus mėnesinio atlyginimo ir taip šiek “, – sakė K. Tamoševičienė.

Lietuvos bankas siūlo tikslinti NPD formulės parametrus: jos konstantą prilyginti minimaliajai mėnesinei algai (MMA), o NPD taikymo ribą sumažinti iki vidutinio darbo užmokesčio (VDU), atitinkamai pakeičiant NPD formulės nuolydžio koeficientą, kad šis būtų lygus MMA ir VDU dalies, didesnės už MMA, santykiui: MMA/(VDU – MMA).


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Prezidento patarėjas: sprendimai dėl NPD gali įsigalioti nuo 2022 metų

confident-noyce

LB vadovas G. Šimkus: noriu sustiprinti organizacijos valdyseną

confident-noyce

Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai: aistros dėl „Kaunas pride“ ir koronaviruso situacija

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau