Lietuvoje žmonės vengia skiepytis: rodikliai vieni mažiausių Europos Sąjungoje

AutoriusSAMANTA ILONYTĖFotoBENDROVĖS

Įprastai gripo sezonas prasideda 40-tąją kalendorinę metų savaitę (spalio mėnesį) ir tęsiasi iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės (gegužės mėnesio). Pasiskiepyti nuo gripo rekomenduojama kiekvienais metais rudens-žiemos mėnesiais, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūniai kovai su gripo virusu.

Skiepytis niekada nėra vėlu

Pasak „Endemik“ Panevėžio klinikos gydytojos Rūtos Petrauskės, geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau net ir sausio-vasario mėnesiais skiepytis nėra vėlu, nes gripo sezonas paprastai tęsiasi nuo spalio iki balandžio-gegužės mėnesio.

Paklausta, ar skiepas nuo gripo gali apsaugoti nuo koronaviruso, gydytoja tvirtino, kad kiekvienais metais būtina skiepytis nuo gripo ir šie metai ne išimtis.

„Reikia, kad žmonėms tai taptų rutina, kas žymiai sumažintų sergamumą. Koronavirusas kaip ir dauguma kitų, yra pavojingesni žmonėms, turintiems silpnesnį imunitetą. Taigi gripo vakcina yra vienas iš būdų išvengti sunkių infekcijų, nesusilpninti imuniteto. Vakcina, žinoma, neapsaugos nuo susirgimo kitomis infekcijomis, bet sumažina tikimybę susirgti sunkesnėmis formomis“, – pasakojo R. Petrauskė.

Skiepų rodikliai vieni mažiausių

Lietuvoje vis dar vengiama skiepytis, o skiepų rodikliai vieni mažiausių, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. „Nors yra nežymus augimas kasmet, turime daugiau informuoti žmones, skatinti, neigti įvairiausiu mitus ir baimes. Pagal statistinius duomenis, skiepijimas apima tik 7-9proc.“, – sakė „Endemik“ klinikos gydytoja.

Skiepo veiksmingumas 98 proc.

Paklausta apie skiepą nuo erkinio encefalito, gydytoja teigė, kad šio skiepo veiksmingumas yra net 98 proc.

„Deja, visada yra labai maža dalis visuomenės, kuriems imunitetas nesusiformuoja dėl tam tikrų imuniteto savybių“, – apie likusius 2 proc. pasakojo gydytoja.

Vakcinaciją geriausia pradėti šaltuoju metų laikotarpiu, tačiau galima skiepytis bet kuriuo metų laiku, nepriklausomai nuo to, kada buvo įsisiurbusi erkė. Vakcinacijos schema:  dvi dozės su 14 dienų pertrauka, trečia dozė po 9-12 mėnesių. Vėliau reikalinga revakcinacija. Pirmą kartą po 3 metų, po to – kas 3-5 metus po vieną vakcinos dozę (priklausomai nuo amžiaus). Imunitetas susidaro praėjus maždaug 2 savaitėms po antros vakcinos dozės. Šiuo skiepu galima skiepyti vaikus nuo vienerių metų.

Senos ligos gali sugrįžti

Pasak gydytojos R. Petrauskės, didžiausia bėda yra tai, kad žmonės pamiršta ligas, kurios buvo panaikintos vakcinuojant.

„Tas poreikis nebeatrodo svarbus, kai daugelį metų neregistruojamos ligos. Tačiau svarbu yra ir toliau aktyviai informuoti žmones apie galimybę skiepytis, aiškinti, kad ligos vėl gali sugrįžti sumažėjus vakcinacijai, kaip įvyko su tymais 2019 m. Tada buvo smarkiai padidėjęs poreikis skiepytis. Džiugu, kad žmonės tikrai aktyviai kreipėsi ir atsakingai skiepijosi, norėdami išvengti šios iš pažiūros lengvos, „vaikiškos“ ligos. Nors daugybę įrodymų jau yra pateikta, kad tai sunki, paliekanti rimtus padarinius liga. Taigi, aš visą laiką akcentuoju, kad skiepytis reikia pagal sudarytą skiepų kalendorių bei kiek įmanoma finansiškai, skiepytis papildomai, nuo tokių ligų kaip erkinis encefalitas, hepatitai A, B, gripas, meningokokinė infekcija, vėjaraupiai“, – sakė gydytoja.

Atvejai kai nerekomenduojama skiepytis

Gydytoja R. Petrauskė tvirtino, kad būna atvejų kai skiepytis nerekomenduojama.

„Yra būklių kada skiepyti išvis negalima, o kada galima tik atidėti skiepą. Ryški alergija vienam iš vakcinos komponentų ir po buvusių skiepijimų atsiradę smegenų veiklos sutrikimai, yra kontraindikacija visoms vakcinoms.  Nėštumo metu gyvų vakcinų niekada neskiepijame. Negyvos vakcinos vaisiui pakenkti negali, todėl jas skiepyti galima, tačiau reikia atsižvelgti ir į gamintojo rekomendacijas – dauguma nerekomenduoja skiepyti nėštumo metu. Vakcinos, kurias ne tik galima, bet ir reikia suskiepyti nėštumo metu yra – leidžiamoji gripo vakcina ir DTaP (Boostrix arba Adacel)“, – pasakojo „Endemik“ klinikos gydytoja.

2 komentarai

As esu 2020-08-12 09:24 at 09:24

Aciu dievui lietuviam dar neišplautos smegenys.. Supranta kad skiepai – žalingi. Kitur kraupu, parodys pirštu i medi ir lips visi.. Aviu bandos..

Atsakyti
Rapolas 2020-08-12 13:24 at 13:24

Čia verkti reikia, kad Lietuvoje tokios mažos skiepijimų apimtys. Tik dėka visuotinės vakcinacijos kai kurios ligos ir išnyko iš žmonijos tarpo, bet dėl to, kad atsiranda vis daugiau ir daugiau nesiskiepijančių, mes ir turime visokius tymų ir kitų baisių ligų protrūkius.

Atsakyti

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Lietuva sutiko skirti 2,5 mln. eurų vakcinos nuo koronaviruso kūrimui

confident-noyce

Premjeras: VGT sprendimas dėl vakcinos įsigijimo būtų rekomendacinis

confident-noyce

Prezidento patarėjas: už vakcinų nuo COVID-19 įsigijimą tiesiogiai atsakingas yra A. Veryga

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau