Lietuvoje itin išaugo nedarbo mastas – darbo vietų netrūksta, bet žmonės dirbti neskuba

AutoriusAina Mizgirdė (LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt)
FotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUS, BNS

Nedarbo šuolis Lietuvoje – vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Kai kuriuose šalies rajonuose nedarbo lygis priartėjo prie 20 procentų. Nors rinkoje laisvų darbo vietų netrūksta, žmonės dirbti nesuinteresuoti. Verslas tikina, kad tam daugiausia įtakos turi dalijamos išmokos ir pašalpos.

Lietuvoje šiuo metu beveik 240 tūkstančių bedarbių. Šalies nedarbo lygis siekia maždaug 14 procentų. O Kelmės rajone net apie 20.

„Aš kaip kaime gyvenu, daržovių pasisodinu ir gyvenu. Ir stoviu darbo biržoj, dar negalią turiu cukraligę. Va taip ir gyvenu“, – pasakoja vienas vyras.

„Kol kas ūkininkauju namuose. Tai tokia išeitis yra? Taip, tiktais. Dar biržoj stoviu. Ir viskas. O čia darbą Kelmėj tai jau labai yra sunku rast“, – sako moteris.

Kelmės krašte esą sunku išsilaikyti ir smulkesniems verslininkams.

„Jaunimas, jis ilgai neužsibūna. Jeigu kažkaip jį apmokai, pradeda jis darbuotis, pabūna. Tai vat, tai užsieniai. Nu tai va dabar turbūt yra lengviau, kai korona šita vadinama vyksta. Tai žmonės apsistoja Lietuvoj“, – nurodo „Mažojo dvaro“ savininkas Albertas Margis.

O Pakruojis yra vienas iš nedaugelio rajonų, kur nedarbas per pandemiją sumažėjo ir dabar siekia apie 10 procentų. nedarbo statistiką čia koreguoja kelios stambios įmonės ir ūkiai. Jų šiame krašte skaičiuojama net apie pusantro tūkstančio. Tačiau ūkininkai sako, kad rasti darbininkų sunku, nes daugelis nori gyventi tik iš pašalpų.

„Didesnieji ūkiai stengiamės būti socialiai aktyvūs ir išlaikom darbuotojus visą sezoną. Mažesni ūkininkai šito padaryt negali. Jie su tuo iššūkiu susiduria, kai reikia rasti darbuotojų, aišku jie būna sunku prisikviesti, jie būna iš asocialių šeimų, arba sezoniniai darbininkai. Bet noro pas pačius žmones dirbti jau mažai yra“, – sako ūkininkas Albinas Navickas.

Užimtumo tarnyba tikina, kad paklausiausi darbo rinkoje yra reklamos ir rinkodaros specialistai, apskaitininkai, mokytojai, statybininkai. O pastaruoju metu į tarnybą vis dažniau kreipiasi ilgalaikiai bedarbiai, tikėdamiesi darbo paieškos išmokų, kurios siekia iki 200 eurų.

„Jeigu tai padės pasiekti norimą tikslą ir UŽT suteiks jiems paslaugą, tarpininkaus įdarbinant, o matome, kad tokių suteiktų paslaugų kiekis ir skaičius auga. Tai galima bus vertinti, kad ir šių išmokų tikslas bus pasiektas“, – sako UŽT atstovas Raimondas Šukys.

„Parama galbūt ir buvo būtina, taip, bet tai reikėjo dėlioti ne duoti priemokas prie bedarbių išmokų, gal tai galėjo būt skatinamosios priemonės per verslą“, – nurodo Pakruojo rajono meras Saulius Margis.

Europos Sąjunga skelbia, kad darbo vietų išsaugojimas yra prioritetas. Regione nedarbo lygis siekia daugiau, kaip 7 procentus. Lietuvoje – dvigubai daugiau.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

A. Zuokas įsidarbino vadybininku sostinės daugiabučių administravimo įmonėje

confident-noyce

Specialistai į regionus viliojami priedais, tačiau to neužtenka: lengviau emigruoti, nei važiuoti į greta esantį miestelį

confident-noyce

Naujausi duomenys: kam karantinas kirto per atlyginimą, o kam nevaldomai didėjo?

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau