Kaimyninei Lenkijai pasienyje su Baltarusija ir Kaliningradu statant prieštankines užtvaras, Lietuvoje bus rengiami kontrmobilumo priemonių parkai, kuriuose bus laikomos ir, esant poreikiui, panaudojamos inžinerinės struktūros, skirtos priešo stabdymui.
„Bus kuriami kontrmobilumo priemonių parkai – tai vietos, kur bus sutelktos kontrmobilumo priemonės, fortifikacinės priemonės. Tai yra tie patys ežiai, įvairios kitos priešo galimą judėjimą ribojančios priemonės, fizinės priemonės. Jau yra planuojami pirkimai, jie yra daromi. Tose parkuose jos bus saugomos, o planuose gynybos mes turėsime aiškios erdvės kur jas reikės išstatyti, esant poreikiui“, – penktadienį po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) inicijuotos diskusijos žurnalistams pranešė konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Šalyje bus įkurta 18 objektų, skirtų laikyti ir saugoti kontrmobilumo priemones. Nors institucijos neatskleidžia konkrečių vietovių, L. Kasčiūnas patikino, kad parkai – kompaktiškos vietos, sandėliai – kursis savivaldybėse, esančiose arčiau šalies pasienio.
Pasak jo, šalies institucijų sudarytų planų, susijusių tiek su kontrmobilumo priemonių įsigijimu bei parkų kūrimu, įgyvendinimas turėtų trukti apie metus.
„Metų bėgyje, iki metų – tiek mums reikia laiko, kad kai kuriuos dalykus jau turėtume čia Lietuvoje ir galėtume atgrasyti priešą, pagal tas priemones modeliuoti mūsų gynybą“, – sakė NSGK pirmininkas.
Parkų steigimui ir inžinerinėms priemonėms įsigyti reikės atseikėti 18 mln. eurų.
„Suma tikrai nėra didelė – tai 18 mln. eurų“, – aiškino jis.
„Nekalbu apie tokius dalykus kaip minos, jų įsigijimai – čia jau kariuomenės linija. Jie iki šiol tą darė. Dar daugiau resursų bus skirta artimoje ateityje, tikrai neužtruks tie pirkimai“, – pridūrė jis.
Kol kas nežada registruoti specialaus įstatymo dėl fortifikacijų rengimo
Iniciavęs diskusiją dėl fortifikacijų ir kontrmobilumo priemonių įrengimo šalies pasienyje, L. Kasčiūnas akcentavo, kad dėl pastarųjų sprendimų yra sutarę ir parlamentinės partijos. Jis neatmetė galimybės inicijuoti ir specialų įstatymą, įpareigojantį stiprinti valstybės sieną įvairiomis priešą stabdančiomis inžinerinėmis priemonėmis.
„Kol kas yra tik projektas, jis yra ant mano stalo, kol kas aš jo nesu registravęs – gal jo ir nereiks registruoti, jeigu išgirsime, kad mes turime labai konkretų planą“, – susitikimo pradžioje nurodė NSGK lyderis.
Visgi, išgirdęs atsakingų institucijų planus, politikas teigė, kad jau parašytas įstatymo projektas kol kas lieka stalčiuje – registruoti jo neketina. Tačiau politikas leido suprasti, kad brendęs teisės aktas paskatino institucijas ieškoti kompromiso.
„Įstatymo projektai labai dažnai paįvairina diskusiją, praplečia akiratį, leidžia visiems susėsti prie bendro stalo. Tą mes padarėme, šiandien išgirdome, kad planas yra – šiai minutei nemanau, kad reikalingas įstatymas. Bet jis gulės pas mane stalčiuje“, – pridūrė jis.
Siūlo įrengti mobilias inžinerines konstrukcijas, išnaudoti gamtines kliūtis
NSGK inicijuotos diskusijos metu savo asmeninėmis patirtimis ir įžvalgomis dalijosi buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius. Jis teigė, kad Lietuvos krašto apsaugos sistemai reikėtų svarstyti ne apie stacionarias, bet mobilias kontrmobilumo priemones.
„Karas Ukrainoje parodė (…), kad fortifikacinės priemonės vis dar yra efektyvios stabdant priešo pajėgas. Tokių inžinerinių konstrukcijų tikslas – stabdyti, blokuoti, nukreipti ir skaldyti priešo pajėgas bei jas kanalizuoti reikiama kryptimi – ten, kur galima įrengti priešo naikinimo vietas“, – diskusijos metu kalbėjo NSGK narys.
„Lietuvos atveju akcentuojamas poreikis ne stacionarių – kaip kažkas tai čia bandė argumentuoti, kad tai yra praeitis… Taip, aš nekalbu apie stacionarias, bet kalbu apie mobilių fortifikacijų (poreikį – ELTA) – tai tokios įrengtos fortifikacinės vietovės, kurias galima paruošti, pasigaminti ir įsigyti iš anksto. Daug ką mes galime patys pasigaminti, mūsų pramonė pakankamai pajėgi ir tos priemonės yra tikrai efektingos“, – aiškino jis.
Be to, buvęs kariškis ragino apsvarstyti ir išnaudoti išskirtines šalies gamtines aplinkybes, kuriomis galima sukurti natūralias kliūtis priešo kariuomenei.
„Lietuvoje apie 30 proc. mūsų teritorijos yra nepraeinamos – tai yra pelkės, miškai, vandens telkiniai ir t.t. Tas vietoves labai gražiai galima integruoti į gynybinius planus“, – pasakojo jis.
Visgi, A. Pocius pažymėjo, kad tokiems planams įgyvendinti Lietuva privalo apsirūpinti reikiamomis priemonėmis – kaupti pjaunančios vielos, vadinamosios koncertinos atsargas, prieštankinius ežius, minas, bangolaužių, statybinių blokų, sprogdinimo medžiagų ir pan. Pasak politiko, dalį šių priemonių galima pasigaminti ir Lietuvoje.
„Reikia visų pirma turėti priemones – jas reikia įsigyti iš anksto, o ne tada, kai priešas pajudės į mūsų teritoriją“, – pažymėjo jis.
