Lietuvai yra ko raudonuoti: pensijos ES – dugne

Lietuvai yra ko raudonuoti: pensijos ES – dugne

Monika KASNIKOVSKYTĖ (TV3.LT) / Pixabay.com, LRS, BNS nuotr.

Vidutinių pensijų santykis su vidutiniu uždarbiu nėra rodiklis, kuriuo Lietuva galėtų didžiuotis – tarp Europos Sąjungos valstybių rikiuojamės apačioje. Politikai pripažįsta, kad santykinai mažos pensijos yra viena reikšmingiausių problemų Lietuvoje, ir siūlo, kaip šią dilemą spręsti.

Pensijos pakeitimo norma – santykis tarp pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio. Didelis pakeitimo koeficientas senatvėje dažnai reiškia didelį gerovės perskirstymą visuomenėje ir didelius mokesčius. Lietuvoje 2018 m. šis rodiklis buvo 40 proc., o 2017 m. – 43 proc.

Atsakymas – didesni atlyginimai

BIC

Palyginti žemą Lietuvos pasirodymą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal vidutinių atlyginimų ir vidutinių pensijų santykį, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Sysas vadina kompleksine problema.

„Ilga istorija, kaip viską darėme, kad kiltų ekonomika, bet mažai darėme, kad kiltų socialinis lygis. Ir savo laiku, kai pakilimas buvo visai neblogas, jeigu prisiminsime ikikrizinį laikotarpį, atlyginimai visada atsilikdavo nuo pelningumo ir darbo našumo, motyvuojant tuo, kad gali būti sunkiau, darbdaviai nelabai norėjo kelti. O kadangi pensijos yra tiesiogiai priklausomos nuo darbo užmokesčio, tai ir gaunasi toks santykis“, – tv3.lt kalbėjo A. Sysas.

Jis taip pat akcentuoja, kad Lietuvai koją kiša žemas dirbančiųjų ir aukštas išmokas gaunančiųjų skaičius dėl kritinės demografinės situacijos bei gausios emigracijos. Anot Seimo nario, vienintelis būdas užtikrinti solidesnes pensijas – pasirūpinti didesniais atlyginimais, o tai priklauso nuo politinių sprendimų.

A. Sysas.

„Manau, kad buvo galima šiek tiek tą normą padidinti mokesčių ir pensijų reformų metu, kaip valstiečiai ir žadėjo, kad tie 200 mln. eurų, kurie eina į pensijų fondus, liks „Sodros“ biudžete, ir iš jų būtų galima iškart ženkliau padidinti pensijas. Deja, jie nuėjo kitu keliu ir sumažino 1 proc. „Sodros“ įmokas. Rezultate turime tai, ką turime. Juo labiau, kad pensijos yra tiesiogiai susijusios su ekonominiu augimu ir darbo užmokesčiu septynerių metų cikle“, – sakė A. Sysas.

Išgrynino svarbiausias problemas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė pripažįsta, kad pensijų didinimui dera skirti daugiau dėmesio, juoba, kad šalyje gyventojų gyvenimo trukmė ilgėja, o dirbančiųjų skaičius mažėja.

„Klausimas yra, kadangi visuomenė sensta, nebebus, kam tų pensijų ir pašalpų uždirbti. Kad pasiektume išsivysčiusių ES valstybių pensijų lygį santykyje su darbo užmokesčiu, mums reikia turėti ženkliai didesnį biudžetą. Yra dabar ieškoma būdų, kaip padaryti, kad biudžete atsirastų daugiau pinigų, yra įvairių siūlymų per progresinius mokesčius, pinigų iš šešėlio ištraukimą ir per kitus mokesčius. Reikia peržiūrėti visą sistemą“, – tv3.lt kalbėjo R. Šalaševičiūtė.

Bendraudama su rinkėjais, Seimo narė sako pastebinti nemažai jaunų žmonių, kurie mieliau nedirbtų, o gyventų iš pašalpų.

„Matyti, kad ir dabar yra jaunų žmonių, ir anksčiau buvo, kurie tiesiog nenori dirbti, gyvena iš pašalpų. Tai piktina tą visuomenės dalį, kuri dirba, iš kurių mokesčių yra mokamos pašalpos. Išsivysčiusiose, stipriose ES valstybėse yra prioritetas teikiamas darbui, pas mus dalis visuomenės neteikia. Bet jie patenka į bendrą statistiką, todėl tas skaičius, manau, gaunasi truputį blogas mūsų valstybėje“, – pastebėjo parlamentarė. Dar liepą R. Šalaševičiūtė kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu aptarė dvi problemines socialinės politikos sritis: užimtumą ir profesinį parengimą bei profesinę reabilitaciją. „Praėjo metai po įvykdytos užimtumo reformos, kuri laukiamų rezultatų nedavė. Labai rimtai aptarėme profesinį parengimą, profesinę reabilitaciją, kuri turi be galo daug trūkumų. Jai skiriama daug lėšų, bet rezultatų, kad būtų pritraukiama į darbo rinką, neturime. Gavome Užimtumo tarnybos statistiką apie judėjimą užimtume 2017–2019 metais, bet skaičiai nėra džiuginantys“, – teigė Seimo narė.

Paklausta, kokį sprendimą iškeltoms problemoms priėmė kartu su ministru, R. Šalaševičiūtė sakė, kad klausimas tebėra atviras, kol kas tik pavyko aptarti problemas.

R. Šalaševičiūtė.

Negalime didžiuotis

65–74 metų amžiaus gyventojų vidutinės pajamos, lyginant su priešpensinio 50–59 metų amžiaus gyventojų vidutinėmis pajamomis, ES sudaro apie 58 proc. Kai kuriose šalyse šis rodiklis itin didelis, pavyzdžiui, Liuksemburge 2017 m. siekė 86 proc., o kai kur labai mažas – Airijoje 2017 m. tebuvo 33 proc.

„Lietuvoje pensiją reikia lyginti su „į rankas“ gaunamu darbo užmokesčiu, nes mūsų pensijos neapmokestinamos. Šis rodiklis Lietuvoje nuolat buvo 40–45 proc. lygmenyje ir tik ekonominės krizės metu pašoko į rekordines 50 proc. aukštumas, bet ne dėl to, kad pensijos būtų padidėjusios, o dėl to, kad dirbančiųjų uždarbiai krito labiau, negu buvo sumažintos pensijos“, – tv3.lt sakė Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Teodoras Medaiskis.

Jis pripažįsta, kad Lietuvos pensijų pakeitimo norma nėra aukšta.

„Gaudamas 40–45 proc. buvusio atlyginimo, pensininkas nebegali išlaikyti tokio gyvenimo lygio, koks buvo iki jam išeinant į pensiją. Deja, tik tokias pensijas šiandien pajėgi garantuoti mūsų socialinės apsaugos sistema, nors reikėtų bent 60–70 proc. – tiek, kiek išvystytose šalyse laikoma norma, kuri pasiekiama panaudojant ne tik einamąjį finansavimą, bet ir kaupiamosios pensijų dalies lėšas“, – teigė profesorius.

Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2019 m. liepos mėn. buvo beveik 345 eurai, o vidutinis uždarbis „į rankas“ – beveik 818 eurų.

AIK

H2Auto plovykla

Mano namukas

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.