Lietuva šiais metais supaprastinta tvarka ir toliau įsileis užsieniečius vairuotojus, statybininkus bei kitus pramonės ir statybos darbuotojus.
Atnaujintą pagrindinių trūkstamų darbuotojų sąrašą patvirtino Užimtumo tarnyba.
Jis aktualus į Lietuvą dirbti atvykstantiems užsieniečiams, nes jei jų profesija įtraukta į sąrašą, jie gali atvykti dirbti supaprastinta tvarka, be Užimtumo tarnybos išduoto leidimo.
Tarnybos teigimu, profesijos patenka į sąrašą, atsižvelgiant į laisvas darbo vietas jose ir pasiūlą. Pavyzdžiui, pramonėje ir statybose laisvos darbo vietos turi du kartus viršyti darbo ieškančių žmonių skaičių, o paslaugų sektoriuje – penkis kartus.
Be to, atsižvelgiama ir į darbdavių pageidavimus, prognozuojamą profesijos paklausos augimą arba planuojamas įmonių investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą.
„Kiekvienais metais rengiame įsidarbinimo galimybių barometrus pagal darbdavių apklausas ir regionuose, ir visoje Lietuvoje. Apklausiame per 4 tūkst. darbdavių, žiūrime, ko jiems labiausiai reikia“, – BNS sakė tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Pasak jos, situacija aptariama ir Trišalėje taryboje, kuriai priklauso darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovai. Jie taip pat teikia savo siūlymus.
Prognozuojama, kad šiemet labiausiai reikės mūrininkų, pastolių statytojų, tinkuotojų, suvirintojų, metalinių korpusų surinkėjų, metalo lenkimo staklių operatorių, mėsininkų, skerdikų, siuvėjų, tolimųjų reisų vairuotojų.
Tarnybos teigimu, šių metų sąraše nebeliko betonuotojo, dujų vamzdynų montuotojo, izoliuotojo, elektriko, laivo vamzdynų įrengėjo profesijų.
Pernai sąraše buvo iš viso 15 profesijų, o šiemet – 68, tačiau tai nereiškia, kad atsirado daug naujų profesijų – sąrašas detalizuotas ir papildytas giminiškomis profesijomis.
„Nuspręsta, kad reikia papildyti, jog situacija būtų aiškesnė ir darbdaviams, ir patiems žmonėms, (…) nes kai parašom suvirintojas, tai jų yra dar labai daug smulkesnių, pavyzdžiui, suvirintojas elektra, suvirintojas dujomis ir taip toliau“, – sakė M. Jankauskienė.
Sąrašas rengiamas du kartus per metus, siekiant derinti darbo jėgos pasiūlą ir paklausą.
