Lietuva konkurencingumo reitinge pakilo į 39 vietą

Lietuva konkurencingumo reitinge pakilo į 39 vietą

Šarūnas SABAITIS (BNS) / BNS nuotr.

Lietuva Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo reitinge šiemet pakilo viena pakopa aukštyn ir užėmė 39 vietą iš 141 vertinamos šalies. Estijai šiemet atiteko 31, o Latvija – 41 pozicija (pernai – atitinkamai 32 ir 42 vieta).

Iš 12 vertinamų sričių Lietuva geriausiai vertinamą pagal makroekonominį stabilumą – metinės infliacijos kitimą ir valstybės skolos dinamiką. Lietuva kartu su Latvija bei Estija šioje srityje dalijasi pirma vieta, pranešė Statistikos departamentas.

Lietuva gerai įvertinta ir pagal informacinių technologijų (IT) naudojimą (12 vieta), o blogiausių vertinimų sulaukė sveikatos (85 vieta), rinkos dydžio (76 vieta) ir finansų sistemos (75 vieta) srityse.

BIC

Palyginti su praėjusiais metais, labiausiai pakilo Lietuvos darbo rinkos vertinimas (8 pozicijomis), institucijų veiklos bei įgūdžių vertinimas (po 7 pozicijas), o labiausiai suprastėjo sveikatos srities vertinimas (8 pozicijomis).

Pagal institucijų veiklos sritį, apimančią šalies institucinės aplinkos vertinimus, Lietuva yra 34 vietoje, Latvija – 47, Estija – 21. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal terorizmo nebuvimo (1 vieta), žemės tvarkymo kokybės (1 vieta), organizuoto nusikalstamumo nebuvimo (12 vieta) bei akcininkų įtakos valdymui (17 vieta) rodiklių vertinimus. Žemiausiose vietose Lietuva buvo pagal Vyriausybės reakcijos į pokyčius vertinimus (94 vieta) ir žmogžudysčių skaičių (92 vieta).

Pagal infrastruktūros sritį, apimančią transportavimo ir ryšių kokybės vertinimus, Lietuva yra 39, Latvija – 43, Estija – 45. Aukščiausiai įvertinti Lietuvos infrastruktūros rodikliai  elektrifikavimo lygis (2 vieta), traukinių paslaugų efektyvumas (22 vieta) ir kelių jungiamumas (24 vieta). Žemiausiai įvertintas Lietuvos oro uostų jungčių lygis (87 vieta) ir keleivinių laivų laivybos infrastruktūra (65 vieta).

Pagal informacinių technologijų (IT) naudojimą Lietuva yra 12, Latvija – 15, Estija – 16. Lietuva užėmė aukščiausias pozicijas pagal mobiliojo ryšio telefonų abonementų skaičių (8 vieta) ir šviesolaidžio interneto abonementų skaičių (9 vieta). Žemesnėje, 45 vietoje, Lietuva buvo pagal interneto naudotojų skaičių.

Sveikatos srities vertinimuose Lietuva užima 85 vietą, o pagal tikėtiną sveikos gyvenimo trukmės rodiklį – 84. Pagal sveikatos srities vertinimus Latvija ir Estija atitinkamai užima 84 ir 52 vietą.

Pagal įgūdžių srities vertinimus, apimančius švietimo lygį bei dabartinės darbo jėgos įgūdžius, Lietuva yra 24, Latvija – 22, Estija – 15. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal vidutinę mokymosi trukmę (10 vieta), tikėtiną mokymosi trukmę (23 vieta) ir darbuotojų apmokymo laipsnį (26 vieta). Žemiausias vietas Lietuva užėmė pagal galimybės rasti kvalifikuotus darbuotojus (124 vieta) ir absolventų gebėjimų (82 vieta) rodiklių vertinimus.

Pagal produkto rinkos vertinimus, apimančius rinkos dydį, mokesčius bei konkurencijos lygį, Lietuva yra 58, Latvija – 47, Estija – 29. Lietuvoje geriausiai įvertinti prekybos muito tarifai (7 vieta) ir konkurencija paslaugų srityje (20 vieta). Žemiausioje vietoje Lietuva buvo pagal tarifų sudėtingumą – 113 vieta.

Pagal darbo rinkos vertinimus, apimančius priėmimo ir atleidimo iš darbo sąlygas bei darbo užmokesčio lankstumą, Lietuva yra 24, Latvija – 28, Estija – 19. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (5 vieta), darbuotojų teises (12) bei moterų ir vyrų atlyginimų santykį (15). Žemiausiai įvertintas buvo darbo mokesčių dydis (131) ir užsieniečių įdarbinimo lengvumas (112).

Pagal finansų sistemos vertinimus, apimančius privataus ir smulkaus bei vidutinio verslo finansavimo galimybes, rinkos kapitalizavimo lygį ir bankų veiklos efektyvumą, Lietuvai teko 75, Latvijai – 85, Estijai – 52 pozicija. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal bankų reguliuojamojo kapitalo santykį (28 vieta), neveiksnių paskolų dydį (58) ir rizikos kapitalo prieinamumą (63). Žemiausiai įvertintas Lietuvos kredito deficitas procentais (107), rinkos kapitalizavimas (96), smulkaus bei vidutinio verslo finansavimas (84) ir vidaus kreditavimas privačiam sektoriui (83).

Pagal rinkos dydžio vertinimus Lietuva yra 76, Latvija – 95, Estija – 99. Lietuva pagal prekių ir paslaugų importo dydį užėmė 18 vietą, o pagal BVP – 79 vietą.

Pagal verslo dinamiškumo vertinimus, apimančius verslo pradžios sąlygas, nemokumo reguliavimo sistemą, inovacinių įmonių augimą, Lietuva yra 45, Latvija – 40, Estija – 27. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal verslo pradžios išlaidas (12 vieta), inovacinių įmonių augimą (26) ir veiklos atsakomybės pasiskirstymą (26). Žemiausiai įvertinta Lietuvos nemokumo reguliavimo sistema (95).

Pagal inovacijų pajėgumų srities vertinimus, apimančius mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lygį, klasterių augimą, patentų išradimams ir prekių ženklų kiekį bei daugiašalį bendradarbiavimą, Lietuva yra 42, Latvija – 54, Estija – 34. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal prekių ženklo paraiškų kiekį (24 vieta), darbo jėgos įvairovę (33) ir suinteresuotų šalių bendradarbiavimo (33) rodiklius. Žemiausiai įvertinta Lietuvos klasterių plėtra (97 vieta) ir pirkėjo išprusimas (84).

Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, Pasaulio ekonomikos forumas kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių. Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 metų.

AIK

H2Auto plovykla

Mano namukas

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.