Lietuva ir Vokietija griežtina migracijos politiką

AutoriusELTAFotoVRM

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį Berlyne su Vokietijos vidaus reikalų ir bendruomenės ministre Nancy Faeser bei Vokietijos federalinės policijos vadovu Dieteriu Rommannu aptarė migracijos valdymo iššūkius ir dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo galimybės, kovojant su neteisėtu žmonių gabenimu.

„Vokietija yra mūsų strateginė partnerė gynybos ir saugumo srityje. Su neteisėta migracija susiję iššūkiai daro mus dar stipresniais sąjungininkais“, – teigė A. Bilotaitė.

„Lietuvos pasieniečiai užkardė beveik 22 tūkst. bandymų neteisėtai kirsti ES išorės sieną. Daugumos migrantų tikslas – Vokietija, todėl akivaizdu, kad gindami savo sieną apsaugome ir Vokietiją“, – pridūrė ministrė.

Pasak ministerijos, Vokietija atsisako ankstesnės atvirų durų politikos, nes atvykstančių pabėgėlių skaičius darosi per didelis. Vien spalio mėnesį į Vokietiją atvyko 112 tūkst. neteisėtų migrantų, padaugėjo žmonių neteisėto gabenimo atvejų, smurtinių nusikaltimų.

Vokietijos Vyriausybė pastaruoju metu ėmėsi priemonių, kuriomis siekiama lengviau deportuoti neteisėtus migrantus, riboti jų judėjimo laisvę, išmokas. Taip pat kartu su Lenkija, Čekija, Šveicarija ir Austrija ėmėsi papildomų sienų kontrolės priemonių, kurios sumažino neteisėtų migrantų srautą nuo 700 iki 250 atvejų per dieną.

Be to, Vokietija remia stipresnę Europos išorės sienų apsaugą, pasisako už neteisėtos migracijos Europoje ribojimą, palaiko Europos prieglobsčio sistemos reformą, nurodoma Vidaus reikalų ministerijos (VRM) išplatintame pranešime.

A. Bilotaitė ketvirtadienį vykusiame susitikime pristatė Lietuvos iniciatyva suburto 6 regiono valstybių – Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos ir Suomijos vidaus reikalų ministrų bendradarbiavimo formatą, kuris leidžia operatyviai keistis informacija ir reaguoti į instrumentalizuotą migraciją iš Rusijos ir Baltarusijos.

Ministerijos teigimu, Lietuva taip pat stiprina kovą su neteisėtu žmonių gabenimu – vien šiais metais pradėti 128 ikiteisminiai tyrimai. Ne mažesnių iššūkių kelia ir legali darbo migracija. Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius perkopė 200 tūkst. ribą. Vien šiemet į Lietuvą dirbti atvyko 50 tūkst. užsieniečių, daugiausia iš Baltarusijos, Uzbekistano, Ukrainos, Kirgizijos, Tadžikistano, Kazachstano, Azerbaidžano ir Indijos. Daugiau nei 16 tūkst. užsieniečių dėl grėsmių nacionaliniam saugumui buvo uždrausta atvykti į Lietuvą.

Reaguodama į piktnaudžiavimą užsieniečių įdarbinimo procedūromis, VRM siūlo mažinti išorės paslaugų teikėjo centrų, griežtinti užsieniečių įdarbinimo bei gyvenimo kontrolę, įdarbinimo sąlygas ir reikalavimus, susijusius su integracija bei valstybinės kalbos mokėjimu.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Migracijos departamento vadovė: atvykstančių baltarusių mažėja, verslas persiorientuoja

confident-noyce

G. Skaistė: matome didesnį EIB vaidmenį finansuojant ES gynybos pajėgumus

confident-noyce

A. Bilotaitė: per tris mėnesius Turto banko valdomi objektai bus įtraukti į priedangų tinklą

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau