Reprezentacinė Panevėžio miesto krepšinio klubo „Lietkabelis“ komanda, dalyvaujanti Lietuvos krepšinio lygos bei Europos taurės pirmenybėse, atsinaujina. Komanda į savo sąrašus įtraukė ne dar vieną legionierių ar užsienio krepšinio klubuose žibėjusį lietuvį, tačiau augančia jaunąja krepšinio ateitimi laikomą žaidėją. Oficialią ekipos sudėtį papildė šiuo metu jauniausias komandos narys – Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos vienuoliktokas, Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro auklėtinis Vilhelmas Tallat–Kelpša.
Sulauktas įvertinimas smarkiai nustebino
Kaip teigia pats Vilhelmas, sulaukus krepšinio klubo „Lietkabelis“ atstovų skambučio ir pakvietimo prisijungti prie komandos, tai buvo netikėta, tačiau itin džiugi žinia jauno žmogaus gyvenime.
„Šis pakvietimas ir mano pavardės įrašymas į ekipos sudėtį reiškia labai daug. Žinoma, daug kas galvoja ir šiuo metu jau turbūt nekantriai laukia, kada debiutuosiu su komandos marškinėliais nacionalinėse pirmenybėse ar tuo labiau prestižiniame Europos taurės turnyre. Tačiau pats puikiai suprantu, kad galimybės kažkada išbėgti į aikštelę rungtynėse teks dar gerokai palaukti. Žinau, kad reikės labai daug dirbti, stengtis ir rodyti potencialo augti bei tobulėti krepšininko karjeroje, siekiant save vadinti tikru „Lietkabelio“ komandos žaidėju“, – esamą situaciją apibūdina jaunasis Panevėžio krepšinio talentas V. Tallat–Kelpša.
Sportas atsirado dar ankstyvoje vaikystėje
Kaip komentuoja V. Tallat–Kelpša, krepšinis jo gyvenime atsirado labai paprastai, visiškai nesitikint ir nenujaučiant, kad būsiąs pastūmėtas sportininku keliu.
„Pirmoje klasėje su pora kitų draugų tėvų noru buvome atvesti į Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro tuometinių auklėtinių krepšinio treniruotę. Pamenu, jog ten labai patiko – sužavėjo atmosfera, krepšininkų įgūdžiai, išvystomas greitis bei pats žaidimas. Tėvai ilgai nelaukus ir pastebėjus, kad likau sudomintas šios sporto šakos, užrašė mane pas vieną iš trenerių į jau besiformuojančią naują mano amžiaus krepšinio grupę. Nuo to laikau pradėjau reguliariai lankyti treniruotes, o jau po kelių metų, šiek tiek pasikeitus amžiaus grupėms, gavau galimybę krepšinio paslapčių mokytis iš ne tik Panevėžio sportui, bet ir visos Lietuvos krepšiniui daug nusipelniusio trenerio – Gintaro Leonavičiaus. Kartu su juo treniruojuosi jau septintus metus ir esu be galo dėkingas už skirtą laiką bei suteiktas pamokas ne tik ant parketo su kamuoliu rankose, bet ir už aikštelės ribų gyvenimiškose situacijose“, – niekuo per daug nuo kitų sportininkų neišsiskiriančia karjeros pradžia dalinasi Vilhelmas.
Treniruotės jau seniai tapo griežtos dienotvarkės dalimi
Panevėžio krepšinio klubo „Lietkabelis“ sudėtyje atsidūręs Vilhelmas teigia, jog dar vaikystėje krepšinis jam buvo tarsi vėjavaikiška pramoga, suteikianti daug džiaugsmo ir adrenalino, kai gali pasivaržyti su draugais ir linksmai praleisti laiką, tačiau asmenybei bręstant ir bėgant laikui tai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi ir netgi perspektyvia galimybe tolimesniam pragyvenimui.
„Nors su krepšiniu susidūriau jau pirmos klasės pradžioje, tuo metu, kai buvau vaikas ir nelabai supratau save ar aplinkui supantį pasaulį, tai ir tas krepšinis ar bet koks kitas sportas atrodė tarsi linksmas hobis, kuris suburia artimiausius draugus po pamokų praleisti laiką kartu. Tik po ilgo laiko šis sportas tapo ir iki šiol yra svarbiausia kasdienės griežtos dienotvarkės dalis. Tos dienotvarkės negalima niekaip keisti ar lengvabūdiškai koreguoti neapmąstant viso to pasėkmių, nes viską, ką turiu tą dieną padaryti ar nuveikti, susiplanuoju pagal treniruotei ir mokslams skirtą laiką, jog galėčiau viską spėti ir kasdien bent po truputį tobulėčiau“, – pasakoja vaikinas.
„Krepšinis man visus tuos metus labai patiko. Gal dėl ūgio, nes esu aukštas, kas tikrai šioje sporto šakoje padeda. Gal dėl viso veiksmo ir greičio aikštelėje. O galbūt ir dėl šio sporto žaidimo principo, jog pats sportas yra komandinis, o varžantis su priešininkų komanda tampa be galo svarbu neklysti, suprasti savo kolegas aikštelėje bei išvien siekti iškovoti pergalę“, – turimą požiūrį išsako J. Balčikonio gimnazijos vienuoliktokas V. Tallat–Kelpša.
Suspėti viską kartais būna tikrai sunku
Tuo tarpu kalbant apie kitus hobius ar veiklas, Vilhelmas neslepia, jog ir be krepšinio jis mėgsta domėtis ir kitomis sporto šakomis. „Nuolat būna įdomu, kas tą dieną ar savaitę nutiko ne tik visame krepšinio pasaulyje, tačiau ir kitų sporto šakų padangėje, pavyzdžiui, futbolo ar teniso aikštelėje. Žinoma, kaip ir visi kiti, klausausi muzikos, laiką leidžiu su draugais, ilsiuosi, be to, mėgstu įsimintinus įvykius pasižymėti, juos įamžinti ant balto lapo išliejant susikaupusias mintis“, – teigia sportininkas.
„Kol kas viską suderinti – tiek sportą, tiek mokslus, tiek ir laisvalaikį sekasi pakankamai gerai, nors ir pats suprantu, jog tikrai galėčiau pasistengti labiau. Iš šių trijų aspektų mokslai ir sportas sekasi neblogai, tad daugiausiai nukenčia laisvalaikis, nes jam lieka mažiausiai laiko – tiek susitikimams su draugais, tiek kokiai nors išvykai ar smagiam gimtadienio vakarėliui. Darbo dienomis laisvalaikis bene būna visiškai pamirštas, tad visiems išvardintiems užsiėmimams laiką dažniausiai skiriu savaitgaliais“, – apie esamą kasdienybę kalba krepšininkas.
Keliami lūkesčiai neatspindi šių dienų realybės
V. Tallat–Kelpša sekdamas nacionalines krepšinio aktualijas mano, jog Lietuvos krepšiniui šiuo metu yra keliami per dideli ir realių galimybių neatspindintys lūkesčiai, siekiant titulų ir pergalių tiek klubiniame krepšiniame didžiuosiuose Europos turnyruose, tiek ir rinktinei varžantis tarpžemyniniuose čempionatuose.
„Nors minėtas visuomenės požiūris ir skatina visus lietuvius, profesionaliai užsiimančius šia sporto šaka, pasitempti ir siekti vis geresnių rezultatų, taip įdedant daug darbo ir pastangų, visgi ne visada taip elgtis yra teisinga ir verta. Lietuvos krepšiniui pastarieji metai buvo nekokie, o visi jau dabar laukia naujos eros pradžios ir naujų startų titulų link. Laukia dėl to, nes pastebi, jog jaunoji karta yra pasiruošusi tuos keliamus lūkesčius išpildyti ir tų pergalių visomis išgalėmis siekti. Tikrai sveikintina, kad pati krepšinio sistema ir treniruočių lygis tiek didžiuosiuose miestuose, tiek ir regionuose yra labai palankus moksleiviams ir jaunuoliams tobulėti. Tereikia sunkiai ir nuosekliai dirbti, o tuomet kažkada tikrai pasiseks“, – pozityvią nuomonę išsako Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro auklėtinis V. Tallat–Kelpša.
Nežinia ar oranžinis kamuolys rankose lydės visą gyvenimą
Pašnekovas pripažįsta, kad vis dar tvirtai nėra apsisprendęs dėl savo tolimesnės ateities, o tuo labiau krepšininko karjeros.
„Gyvenimo dar jokia tikslia linkme tikrai nenukreipiau, nes mokantis vienoje geriausių Lietuvos gimnazijų, mokslai ir dėmesys jiems išlieka pirmoje vietoje. Žinoma, būtų įdomu išbandyti save ir visai kitokiame amplua, renkantis studijų kryptį visiškai nesusijusią su krepšiniu. Nors apie studijas dar daug negalvojau, tačiau žvelgiant į esamus rezultatus mokykloje, geriausiai sekasi ir patraukliausiai atrodo humanitariniai mokslai, tad su jais būtų tikrai realu sieti savo gyvenimą. Šiai minutei nežinia, ką yra numačiusi ateitis, bet tikrai nenustebsiu, o kaip tik apsidžiaugsiu, jei tiek pirmieji žingsniai naujame klube, tiek ir tolimesni etapai nulems tai, jog ateityje manęs lauks ne kas kita, kaip tik oranžinis kamuolys rankose ir profesionalaus sportininko karjera“, – dabartinius apsvarstymus išsako moksleivis.
Pasididžiavimas gimtuoju miestu skatina ir toliau jį garsinti
Svarstant apie sugrįžimą į Panevėžį krepšininkas neslepia, kad sulauktas „Lietkabelio“ įvertinimas bei visi tie metai praleisti ant parketo ginant Panevėžio miesto garbę Moksleivių krepšinio lygoje ar kituose turnyruose suteikė labai daug.
„Visas skirtas laikas sportui leido labiau pažinti save, įkvėpė tikėjimo savo miestu ir pakilia jo ateitimi ne tik sporto srityje, bet ir kitose sferose. Panevėžys tikrai nėra bloga vieta augti, vystytis žmogui ir siekti karjeros, tiesiog visuomet jauniems žmonėms norisi pakeisti aplinką ir pamatyti naujas, dar nepažintas vietas ar miestus. Drąsiai galiu sakyti, jog didžiuojuosi būdamas panevėžiečiu, o ir pastaruoju metu Aukštaitijos sostinė rodo vis daugiau atsinaujinimo ženklų, kas lemia ne tik pačių miestiečių gerėjantį požiūrį į savo gimtąjį kraštą, bet ir aukštus miesto gyvenimo kokybės reitingus ir įvertinimus nacionaliniu ar net tarptautiniu mastu“, – džiaugiasi jaunuolis.
Baigdamas pokalbį Vilhelmas tiek kitiems sportininkams, tiek visiems moksleiviams, siekiantiems savo tikslo bet kokioje kitoje srityje, linki pačios geriausios kloties ir daug daug pasiryžimo einant užsibrėžtu keliu.
„Linkiu neleisti nenusisekusiam mėnesiui ar ilgesniam metui nubraukti visą iki to laiko pasiektą rezultatą ir nueitą kelią. Skatinu nepamesti savęs, savo tikslų, tikėti, kad esami iššūkiai ar nesėkmės kažkada tikrai praeis ir viskas vėl nušvis naujomis spalvomis, įkvėpiančiomis sugrįžti prie pradėto darbo ir jį tęsti“, – visakeriopos sėkmės įgyvendinant asmenines svajones visiems atsisveikindamas linki jaunasis krepšinio talentas V. Tallat–Kelpša.
