Liepsnų pavojus: ekspertai įvardijo netikėčiausias gaisrų priežastis

Priešgaisrinės apsaugos specialistai stebisi, kad lietuviai išlieka abejingi savo saugumui, nors informacija prieinama kaip niekada anksčiau, o apsisaugojimui atsiranda vis inovatyvesnių ir patikimesnių priemonių. Be to, gyventojai vis pamiršta, kad gaisras gali kilti ir dėl labai paprastų priežasčių, į kurias būtina atkreipti dėmesį.

Prietaisai naudojami netinkamai

Iš 9064 per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje kilusių gaisrų net 20,7 proc. sudarė gaisrai gyvenamosios ir viešbučių paskirties pastatuose. Pagal statistiką matyti, kad dažniausiai gaisrų kyla tose vietose, kur turėtume jaustis saugiausiai.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovo Aurelijaus Česūno, viena iš dažniausių ir pavojingiausių gaisrų daugiabučiuose ir gyvenamuosiuose namuose priežasčių – elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai. Netinkamas elektros įrenginių naudojimas ir gedimai šiemet jau spėjo sukelti beveik 900 gaisrų ir pražudė mažiausiai 6 žmones.

Tiek individualiųjų gyvenamųjų namų, tiek daugiabučių gyventojai su problema susiduria vienodai dažnai – apie 10 proc. gaisrų šiemet kilo dėl elektros instaliacijos ar prietaisų gedimų.

„Nemažą dalį gaisrų sukelia gedimai elektros tinkluose – netvarkingi elektros jungikliai ar skydinė, pažeisti laidai. Kaip vieni iš dažniausių liepsnos sukėlėjų įvardijami ir elektros prietaisų naudojimo taisyklių pažeidimai, pavyzdžiui, naudojamas sutrūkinėjęs telefono įkroviklio laidas, prietaisas kraunamas pernelyg ilgai  ar net paliekamas įjungtas ištisą naktį“, – pasakoja A. Česūnas.

Vienas lizdas – ne visiems buities prietaisams

Kita gana dažna grėsmė saugumui, kurią išskiria ekspertas, – perkrova elektros tinkle, kai naudojant ilgintuvą į vieną elektros lizdą bandoma sujungti keletą prietaisų. Dėl per didelės apkrovos ima kaisti laidai, užsidegti jų izoliacija. Pasak A. Česūno, visi kaitinimo elementą turintys įrenginiai sunaudoja daug elektros ir apkrauna tinklą, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kiek energijos ilgintuvas gali sunaudoti, ir laikytis šių apribojimų.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas tvirtina, kad  ne mažiau aplaidžiai gyventojai žiūri ir į elektros instaliaciją. „Klibančios rozetės, šviestuvų jungikliai, įrengti savadarbiai saugikliai, daug kur laidai sutrūkinėję, nepritvirtinti, izoliuoti tik storu izoliacinės juostos sluoksniu, paskirstymo dėžutės netvarkingos, bendrose erdvėse ant nepritvirtintų laidų kabo elektros lemputės“, – pagrindines gyventojų klaidas vardija A. Česūnas.

Anot priešgaisrinės apsaugos specialisto, pažeistoje instaliacijoje gali atsirasti kibirkščiavimas, o dėl pažeidimo vietoje iki 3000 laipsnių šoktelėjusios  temperatūros netgi kilti gaisras.

Automatiškai reaguoja į židinius

Nors, esant pažeistiems laidams ar esant blogam kontaktui, įprastos apsaugos priemonės ne visuomet apsaugo nuo tokių gedimų, padėti išvengti nelaimės gali ir kibirkščiavimo sukeltus aukštus dažnius aptinkantys apsaugos prietaisai – aptikę gedimą elektros instaliacijoje jie paprasčiausiai atjungia elektros srovę. Kaip pasakoja įmonės „Eaton Electric“ padalinio atstovas Lietuvoje Juozas Zavalis, šie skydinėje montuojami įrenginiai reaguoja dar iki įvykstant nelaimei – elektros grandinėje (laide, rozetėje ar kitur) aptikus kibirkščiavimą elektros srovė atjungiama akimirksniu.

Nepaisant tvarkingos elektros instaliacijos, priešgaisrinės apsaugos specialistai primena, kad išeinant iš namų visus elektros prietaisus derėtų išjungti iš lizdų.

Evakuacija – prioritetinis, tačiau pamirštas klausimas

UAB „Statybos procesų valdymas“ vadovas Erikas Lenkevičius sako, kad lietuviai į gaisrinės saugos sistemas vis dar žiūri aplaidžiai – gaisro aptikimo detektoriai po plačiais ortakiais neįrengiami, evakuaciniai ženklai montuojami per aukštai, pamirštama įrengti gaisro aptikimo sistemą, užkraunami evakuacijos keliai, nebūna paliktas privažiavimas ugniagesių transportui.

„Statinio projekte gali būti numatyti gesinimui skirti vandens šaltiniai, tačiau realybėje prie jų nėra privažiavimo. Gali būti įrengtas gaisrinis hidrantas, tačiau realybėje jo taip pat nėra“, – apie dažniausias klaidas pasakoja E. Lenkevičius.

Anot eksperto, projektų eksploatavimo metu panašių neatitikimų atsiranda, kai keičiama patalpų ar statinio paskirtis, atliekamas patalpų perplanavimas bei nėra atsižvelgiama į buvusius ar esamus gaisrinės saugos reikalavimus, keičiasi technologija ir patalpų ar pastato naudojimo koncepcija, tačiau neatliekami perprojektavimo ar perplanavimo veiksmai.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Gaisre Radviliškio rajone moteris apdegė veidą

confident-noyce

Pagrindiniai gaisrų palydovai – šalčiai. Kaip pasiruošti?

confident-noyce

Gaisre Radviliškyje žuvo moteris

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau