Liepą Lietuvos darbo rinka buvo aktyvesnė nei birželį – didėjo ir darbo paklausa, ir pasiūla, skelbia Užimtumo tarnyba.
Jos duomenimis, darbdaviai paskelbė 9,7 proc. daugiau laisvų darbo vietų nei birželį – 16,5 tūkst. Darbo pasiūlymų praėjusį mėnesį pateikta 2 tūkst., arba 13,7 proc. daugiau nei prieš metus.
Liepą registruotas nedarbas didėjo 0,1 proc. punkto iki 8,6 proc., o rugpjūčio 1 dieną iš viso buvo registruota 156,5 tūkst. bedarbių – 1,2 proc. arba 1,8 tūkst. asmenų daugiau nei prieš mėnesį.
„Vidurvasarį darbo rinkoje fiksuojama didesnė darbo paklausa ir didesnis įsidarbinimas. Laisvų darbo vietų paskelbta dešimtadaliu daugiau nei prieš mėnesį, daugiau nei birželį darbo ieškančių asmenų sugrįžo į darbo rinką, tačiau ūgtelėjo ir į Užimtumo tarnybą besikreipiančių klientų, ypač jaunimo, srautas“, – pranešime teigė tarnyba.
Per Užimtumo tarnybą įsidarbinusių asmenų liepą, palyginti su birželiu, padaugėjo 3,5 proc., tačiau jų buvo mažiau nei įsidarbindavo kovo–gegužės mėnesiais. Įsidarbinusių skaičius augo 39 iš 60 savivaldybių.
Pasak Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjos Jurgitos Zemblytės, aktyviau darbuotojų ieškojo apdirbamosios gamybos, žemės ūkio, statybos, transporto ir saugojimo, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, administracinės ir aptarnavimo veiklos veiklą vykdančios įmonės.
Ji teigė, jog daugiausiai laisvų darbo vietų šiemet paskelbė švietimo bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriai – atitinkamai 900 ir 500.
Mažiau aktyviai darbuotojų liepą ieškojo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos, kasybos ir karjerų eksploatavimo, vandens tiekimo ir nuotekų valymo įmonės. Pasak tarnybos, šių sektorių darbdaviai įprastai daugiau laisvų darbo vietų siūlo šiltojo sezono pradžioje.
Daugiausiai laisvų darbo vietų įregistruota Vilniuje – 3,9 tūkst., Kaune – 2,3 tūkst. ir Šiauliuose – 1,5 tūkst.
„Įdarbinimas padidėjo daugelyje veiklos sektorių – statybos, žemės ūkio, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, administracinės ir aptarnavimo veiklos, informacijos ir ryšių, apdirbamosios gamybos“, – nurodė tarnyba.
Registruoto nedarbo rodikliai liepą didėjo 23 iš 60 savivaldybių, mažėjo – 28, išliko nepakitę – devyniose savivaldybėse.
Labiausiai registruotas nedarbas didėjo Lazdijų rajone (0,5 proc. punkto). Kauno mieste ir Mažeikių rajone jis paaugo po 0,4 proc. punkto, Klaipėdos mieste ir Neringoje – po 0,3 proc. punkto.
