Trakiškio kaime gyvenanti Janina Krikštaponienė jau aštuntus metus veisia ir augina afrikines sraiges. Turi įsirengusi patalpas su stelažais ir kelių arų stogines, dar kitaip vadinamas sraigių „ganyklas“. Jose sraigės šeriamos ir auginamos – voljere įrengta speciali laistymo sistema.
Per metus ūkininkė užaugina ir realizuoja apie toną sraigių, tačiau anot jos, pasiekti tokių rezultatų padėjo tik užsispyrimas ir noras suprasti, kaip iš tiesų auginamos sraigės. Dabar J. Krikštaponienės ūkyje rengiami pažintiniai apsilankymai, sraigių patiekalų degustacija, organizuojamos šventės.
Sraigių auginimo pradžia – lyg košmaras
Janina Krikštaponienė teigia, kad sraigių auginimo verslu nusivilia žmonės, kurie jau pirmaisiais metais tikisi gauti didelį pelną, nors stokoja žinių ir patyrimo.
„Viskas prasidėjo prieš aštuonerius metus. Su vyru Remigijumi svarstėme, kuo galėtume paįvairinti savo gyvenimą, todėl nusprendėme pabandyti auginti sraiges. Pirmaisiais metais išveisėme pusę milijono sraigių, auginome visokių – ir mažų, ir didelių, bet galiausiai nebebuvo kur jų dėti. Nors domėjomės daug, ir internete apie sraigių auginimą informacijos buvo apstu, dabar po tiek metų galiu teigti, kad ji nebuvo teisinga arba nepritaikyta mūsų kraštui. Tuo metu Utenoje kūrėsi Sraigininkų asociacija, buvome vieni iš pirmųjų narių, bet vien dėl rinkos žmonės neteko kantrybės, nežinojo, kaip jas užauginti, ir labai daug kas sraigių auginimo atsisakė. Iš šimto su virš asociacijos narių liko vos keli“, – pasakojimą pradėjo J. Krikštaponienė.
Ūkininkė prie sraigių pasiliko tik iš meilės ir noro surasti atsakymus į neatsakytus klausimus. Kada daugelis nuo sraigių nusisuko, Janina ėmėsi bandymų.
„Supratau, kad mes viską darėme ne taip. Sėdėdavom prie sraigių ištisas naktis, nuolat jas plaudavom – tai buvo kažkoks košmaras, o ne sraigių auginimas“, – prisimena ūkininkė, kuri dabar sraiges augina savaip, pagal savo taisykles.
Auksinis žinių bagažas
Prie namų Trakiškyje Janina įsirengė nedidelius aptvarėlius, skaičiavo, kiek sraigių reikia išleisti į plotą, ir netrukus padarė išvadas – pirmaisiais metais ūkininkai klydo, nes paleido labai daug sraigių į mažą plotą. „Kuo sraigių paleidi mažiau, tuo jos išauga didesnės, gražesnės, nepasižeidžia jų kiautai“, – aiškina Janina ir priduria, kad sraigių priekinio kiauto dalis būna minkšta kaip guma, bet jokiu būdu negali būti per kieta. Jei per daug gauna kalcio, sukietėja priekinio kiauto dalis, kiautas nebeauga, sraigė išsivysto maža.
Savarankiškai panorę pažinti sraiges, ūkininkai pakeitė net pašarą. Lenkišką išmainė į savo gamybos. Jam naudoja kviečius, kukurūzus, žirnius, pupas, atitinkamai pagal amžių ūkininkai sraiges maitina kalciu (pašarine kreida) ir specialiais vitaminais. „Jeigu sraigių kiautelis per minkštas, kreidos dozes didinam, jeigu per kietas – mažinam“, – aiškino Janina.
Be to, ūkininkė sako radusi dar vieną labai svarbią klaidą. Pagal tada gautas rekomendacijas, kad sraigės neišliptų iš aptvarų, kraštuose šeimininkai dėdavo druskos tabletes, tačiau drėkinant sraiges ar valant lenteles vandeniu, druska ištirpdavo ir sraigės žūdavo. Dabar Janina turi savo technologiją – stelažų ar aptvarų kraštelius ištepa specialiu tepalu, kurį pasigamina iš sodos, druskos ir solidolo. Sušlapęs tepalas netirpsta ir sraigės juo neapsinuodija.
„Dabar visiškai galime paaiškinti ir pamokyti kiekvieną, kuris nori auginti sraiges“, – sako J. Krikštaponienė ir pataria iš pradžių įsigyti nedaug sraigių, jokiu būdu neimti paskolų iš bankų, nes pelno galima ir negauti, o paimtus kreditus teks grąžinti. Verslo pradžioje nereikia didelių patalpų ir didelių investicijų.
Ir maistas, ir vaistas
Šiuo metu ūkininkų šeima augina per 120 tūkstančių Helix Aspersa Maxima rūšies sraigių. Iš jų gamina įvairius sraigių produktus ir net suvenyrus. Pasak Janinos, viena suaugusi sraigė sveria apie 20–25 gramus, iš minėto kiekio sraigių ūkininkė skaičiuoja, kad bus galima išgauti 700–800 kilogramus mėsos, ir tai pakanka savo poreikiams patenkinti. Šeimininkai gamina sraigių paštetą, įdarą pyragėliams, sraiges verda, apkepa su česnaku ir pagardina padažu bei nuolat išbando naujus patiekalus.
„Sraigių mėsą žmogaus organizmas lengvai pasisavina, todėl jos valgyti daug nereikia, žmogui visiškai užtenka 6–8 sraigių mėsos, nors po tiek dar jautiesi alkanas, sotumo jausmas atsiranda vėliau. Mėsa yra labai maistinga ir turi daug mikroelementų“, – žiniomis dalijasi J. Krikštaponienė.
Ūkininkė pastebi, kad lietuviai vis labiau pradeda mėgti sraigių patiekalus. Yra nemažai klientų, kurie mėsą iš ūkininkų perka nuolatos, be to, sėkmingai kelią skinasi ir sraigių ikrai, kurie ypač vertinami gurmanų.
Sraigės vartojamos ne tik virtuvėje, bet ir kosmetikoje. Iš sausumos moliuskų gaminami įvairūs kosmetiniai preparatai. Neseniai Janina iš Zarasų parsivežė Achatina veislės sraiges, kurias užauginusi bandys naudoti veido ir odos priežiūrai. Sraigių gleivės išsiskiria stebuklingomis ypatybėmis: jose yra glikolio rūgšties, kolageno, vitaminų, natūralių antibiotikų, elastino ir alantoino. Be to, stebuklingasis medžiagų kompleksas, slypintis sraigių gleivėse, esą ir malšina sudirgusią, uždegimų nukamuotą odą, ir pašalina negyvas odos ląsteles, taip pat padeda gydyti randus, strijas, spuogus, įvairias dėmes.
Ar iš tiesų sraigės daro stebuklus, Janina žada papasakoti tada, kai pati išbandys procedūras.