Gytis Krivickas – lengvosios atletikos treneris prieš trejus metus atvykęs gyventi ir dirbti į Panevėžį. Gytis atskleidžia jaunųjų sportininkų treniravimo subtilybes, dalinasi asmenine patirtimi varžybose ir sunkumais sporto pasaulyje.
Kamščiai Vilniuje – per dideli
Gytis pabaigęs mokyklą išvyko studijuoti į Vilnių. Po bakalauro baigimo įstojo į dar vieną programą, tačiau jau rašydamas magistrinį baigiamąjį darbą, kūrė planus palikti Vilnių.
„Jau rašant magistrinį baigiamąjį darbą planavau išvykti iš Vilniaus, nors ten turėjau labai geras sąlygas tęsti karjerą – dirbau tarptautinėje mokykloje, puikiai sekėsi vesti treniruotes sporto klubuose, bet gyvenimas sostinėje per greitas, o kamščiai – per dideli“, – dalinasi vaikinas.
Planas išvykti, anot G. Krivicko, buvo įgyvendintas labai greitai.
„Viskas nutiko labai paprastai. Gavau galimybę dirbti Panevėžio sporto centre, mečiau viską ir atvykau. Finansai nebuvo labai svarbu – labiausiai norėjosi pasprukti nuo didmiesčio“, – pasakoja Gytis.
Treneris atskleidžia, apsispręsti padėjo tai, kad Panevėžyje yra puikus maniežas, geros sąlygos darbui ir rekonstruoti miesto parkų takai, kuriuose galima laisvalaikiu maloniai prasibėgti.
Tikslas – sportinės karjeros ilgaamžiškumas
„Su vaikais dirbti pradėjau jau ketvirto kurso pradžioje. Pamenu, kad nebuvo svarbu ką treniruoti, tiesiog norėjau pradėti dirbti ir kaupti praktinę patirtį. Šiuo metu dirbu su visais mokyklinio amžiaus vaikais ir turiu ne vieną grupę“, – dalinasi treneris.
Gytis teigia, kad atsakyti kuriems jo ugdytiniams sekasi geriausiai – sunku. Šį klausimą reiktų užduoti jiems patiems, nes kiekvieno tikslas – skirtingas.
„Vieni ateina susirasti draugų, kitiems patinka žaidimai, kažką ateiti skatina tėvai. Mokykliniame amžiuje sportuojančių dėl rezultato – vienetai. Ir pats būdamas jaunuolis didelių rezultatų nesiekiau, aktyviai bėgiojau savo malonumui ir žaidžiau krepšinį“, – pasakoja G. Krivickas.
Gyčio metodika – leisti vaikams išlieti emocijas.
„Metodika labai paprasta, daug laiko praleidžiame žaisdami, vaikai gali išlieti emocijas, kurias užspaudžia mokyklos suole. Žinoma akcentuoju ir bazinius judėjimo įgūdžius ir fizinių savybių lavinimą pagal tuometinį sportininkų amžių. Labai noriu fokusuotis į jų sportinės karjeros ilgaamžiškumą, kad vaikai sportuotų ir siektų rezultatų“, – teigia treneris.
Šie metai – sėkmingiausi
Gytis Krivickas – daugkartinis Lietuvos čempionatų ir Baltijos šalių studentų čempionatų prizininkas. Dabar asmeninių laimėjimų mažiau, o vis daugiau laimėtojų atsiranda jo treniruojamų sportininkų gretose.
„Šie metai, per beveik dešimt, yra sėkmingiausi – pavyko nuo nulio išauginti ne vieną Lietuvos prizininką ir laimėti nemažą skaičių medalių Lietuvos čempionatuose, taip pat jau užsitikrinome NKL medalius su krepšinio komanda, į kurią šiemet pavyko puikiai įsilieti“, – pasiekimais dalinasi Gytis.
Svarbiausias aspektas, kuris prisideda prie puikių rezultatų, yra artimųjų palaikymas.
„Išties matau labai didelę koreliaciją tarp tėvų įsitraukimo, kaip žiūrovo, palaikytojo, ir vaiko sportinių pasiekimų. Mano grupėse sportininkų tėvai yra tiesiog nuostabūs, su dauguma bendrauju beveik kiekvieną dieną“, – džiaugiasi treneris.
Didžiausias iššūkis – išvengti sportinių traumų
Vienas iš trenerio tikslų – ugdyti vaikų discipliną ir išvengti traumų, tiesa, tenka susidurti su iššūkiais.
„Reikia suprasti, kad jie yra vaikai, paaugliai ir reikia leisti džiaugtis judėjimu, žaidimais. Vaikai dažnai man atsiunčia nuotraukų kaip valgo mėsainius, kartais pamatau kaip mano „atletai“ dviese važiuoja ant vieno dviračio ar paspirtuko. Kartais planuoji krūvius iki detalių, kad būtų geriausioje formoje ir negautų traumos, o po savaitgalio ateina šlubuodami ir pasakoja kaip susitraumavo šokinėdami ant lovos“, – pasakoja Gytis.
„Įdedu daug darbo – nuolat dalyvauju seminaruose, stengiuosi pats ieškoti naujos informacijos ir mokytis, todėl manau, kad visas problemas pavyks išspręsti“, – reziumuoja treneris.
