Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) panaikino apeliacinio teismo nuosprendį ir išteisino moterį, kurios namuose buvo rasti mirusio sutuoktinio neteisėtai laikomi šautuvai ir šoviniai.
Kaip pranešė LAT, asmens kaltė dėl neteisėto šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo turi būti grindžiama ne prielaidomis, o įrodymais. Vien tik šaunamųjų ginklų ir šaudmenų suradimas pas asmenį, neturintį leidimo jų laikyti ar kitaip jais disponuoti, savaime nereiškia asmens kaltės.
Byloje buvo nustatyta, kad 2022 metais kratos metu kaltinamosios A. D. namuose buvo rasti trys šautuvai ir 103 šoviniai. Klaipėdos apygardos teismas moterį pernai išteisino, pabrėžęs jos sveikatos būklę, išgyvenimus po sutuoktinio netekties bei tai, kad ji neturėjo žinių apie ginklus ir jais nesinaudojo.
Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas tokį sprendimą panaikino ir už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis A. D. skyrė 7 300 eurų baudą.
LAT išaiškino, kad asmens, neteisėtai laikiusio kokį nors uždraustą daiktą namuose, mirtis nereiškia, jog kitas kartu gyvenantis jo artimasis, žinantis apie namuose likusį tokį daiktą, automatiškai tampa mirusiojo neteisėtos veikos tęsėju.
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad bylos aplinkybės nepatvirtina, jog A. D. po sutuoktinio mirties būtų sąmoningai apsisprendusi tęsti mirusio sutuoktinio pavojingą veiką – toliau neteisėtai laikyti namuose likusius vyro ginklus ir šovinius. Vien tik žinojimas, kad vyras laikė seife ginklus, ir po jo mirties nesiėmimas pastangų išspręsti jų laikymo teisėtumo klausimą šiuo atveju teisėjų kolegijai neleido daryti išvados, jog A. D. suvokė tokio savo neveikimo pavojingumą visuomenei.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog A. D. iki ar po vyro mirties būtų kada nors prisilietusi prie ginklų arba bent atidariusi palėpėje esantį seifą ir tiesiogiai mačiusi jo turinį. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima pagrįstai spręsti, kad A. D. žinojo apie seife laikomų ginklų ir šovinių kiekį, kategorijas ir jų laikymo teisėtumo reikalavimus.
Atsižvelgdama į tai, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šį nuosprendį panaikino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
