Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) trečiadienį atvertus „MG Grupės“ (buvusios „MG Baltic“) politinės korupcijos bylą ir ėmus nagrinėti kasacinius skundus, juos pateikę nuteistieji kaltinimus vadina nepagrįstais, o teisėsaugos veiksmus – neteisėtais bei ragina nesieti jų veikų su politinėmis partijomis ir vienu didžiausių Lietuvos koncernų.
Posėdyje nuotoliu dalyvavo ir įkalinimo bausmes atliekantys buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys ir buvęs „MG Baltic“ vienas vadovų Raimondas Kurlianskis.
Apeliacinio teismo nuosprendžius aukščiausiai instancijai apskundė visi nuteistieji – E. Masiulis, V. Gapšys ir R. Kurlianskis, taip pat buvę politikai Šarūnas Gustainis ir Gintaras Steponavičius, „MG Grupė“, Darbo partija, Liberalų sąjūdis – iš viso gauta 12 skundų.
Teismas pirmajame posėdyje spėjo išklausyti R. Kurlianskio ir jo gynėjų, „MG Grupės“, Darbo partijos, Liberalų sąjūdžio skundus.
Kelia klausimą dėl žvalgybos veiksmų
Vienas R. Kurlianskio gynėjų advokatas Giedrius Danėlius teigė, kad skundą pateikė dėl baudžiamojo proceso taikymo pažeidimų.
„Tai susiję su kriminaline žvalgyba, su žvalgyba, su kriminalinės žvalgybos duomenų panaudojimu“, – teigė advokatas.
Anot jo, skundas pateiktas ir dėl ad hominem aplinkybių bei galimo apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos šališkumo.
„Taip pat ir dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, kadangi Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne viena ir ne dvi bylos, kur pasakyta, kad reikia atskirti, kas teisėta, įprasta ir normalu nuo to, kas yra neteisėta. Ko gero, tuos gana įprastus ir teisėtus veiksmus apeliacinės instancijos teismas kriminalizavo visai nepagrįstai“, – aiškino G. Danėlius.
R. Kurlianskis teigė, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) jį sekė apie 11 metų, ir nors nieko nerado, tai tapo pagrindu toliau vykdyti kriminalinę žvalgybą jo atžvilgiu.
G. Danėliaus skaičiavimais, teisėsauga R. Kurlianskį sekė 13 metų ir per tą laiką gavo nemažai duomenų apie jo asmeninį gyvenimą.
Pats R. Kurlianskis įsitikinęs, kad sekimas buvo neteisėtas ir klausė, kodėl žvalgyba ar teisėsauga anksčiau nesiėmė veiksmų, jei sekdamos jį užfiksavo nusikalstamas veikas.
„Slaptų priemonių taikymas mano atžvilgiu daugiau nei dešimt metų buvo neteisėtas“, – sakė R. Kurlianskis.
Nuteistojo tvirtinimu, jo ryšys su politikais buvo „kaip piliečio“, o domėjimasis įstatymų projektais ir kalbėjimasis su politikais jam atrodė natūralus dalykas.
Jis tikino susitikimų su politikais metu nesiekęs korupcinių susitarimų. R. Kurlianskio teigimu, nė viename teisėsaugos užfiksuotame epizode nėra susitarimų dėl nusikalstamų veiksmų ar korupcijos.
„Nė viename pokalbyje neužfiksuotas susitarimas „tu man, aš tau“, – tvirtino R. Kurlianskis.
Nemato ryšių su koncernu
„MG Grupės“ advokatas Linas Belevičius teigė, kad Apeliacinio teismo nuosprendis koncerno atžvilgiu – nepagrįstas.
„Visą procesą buvo eskaluojama ir R. Kurlianskis visą laiką buvo vadinamas koncerno viceprezidentu, kol galiausiai Apeliacinis teismas pasakė, kad jis nebuvo viceprezidentas. Tai jis neturėjo nei teisės, nei galimybės veikti koncerno vardu. Už tas veikas, kurias jis padarė ar nepadarė, negali kilti atsakomybė šiam juridiniam asmeniui“, – žurnalistams sakė L. Belevičius.
Advokato teigimu, R. Kurlianskis vadovavo su koncernu susijusioms įmonėms, tad L. Belevičius kėlė klausimą, kodėl baudžiamojon atsakomybėn patrauktas visa „MG Grupė“, o ne šios įmonės.
L. Belevičiaus teigimu, Apeliacinis teismas „suplakė koncerną ir dukterines įmones“ į vieną vienetą.
„Tokia pozicija nėra pagrįsta, nes jei R. Kurlianskis padarė nusikalstamas veikas, tai jis padarė kitų savarankiškų juridinių asmenų naudai, o ne koncernui. (…) Neteisinga nubausti ne tas įmones, o patronuojančią įmonę holdingo viršuje“, – tvirtino advokatas.
Pasak jo, nėra duomenų ir dėl to, kad kad kyšio E. Masiuliui davimo epizode svarbiausi objektai – pinigai ir degtinės butelis – būtų priklausę koncernui.
L. Belevičius taip pat sakė, kad Apeliacinis teismas sprendimą patraukti „MG Grupę“ baudžiamojon atsakomybėn grindė ne įstatymu, o 2006 metų mokslininkų monografija, kurią, anot advokato, teismas „netiksliai citavo“.
„Baudžiamoji atsakomybė gali būti nustatyta tik įstatymu, o ne mokslininkų teorijomis“, – sakė teisininkas.
Jo nuomone, Apeliacinis teismas, priimdamas sprendimą, galėjo vadovautis ir politiniu vertinimu. L. Belevičius kalbėjo apie 2018 metais Seime patvirtintas parlamento laikinosios tyrimo komisijos išvadas, kuriose „MG Baltic“, 2021 metais persivadinęs „MG Grupe“, yra pavadintas grėsme nacionaliniam saugumui.
„Manau, kad aptarus visas tas aplinkybes (…) kaltinamasis nuosprendis šio juridinio asmens atžvilgiu turi būti panaikintas“, – teigė L. Belevičius.
Sako, kad negalima V. Gapšio veikų tapatinti su partija
Darbo partijos advokatas Vaidotas Sviderskis teigė, kad pagrindinis Darbo partijos kasacinio skundo motyvas yra tas, kad Apeliacinis teismas, vertindamas Darbo partijos atsakomybę, savo sprendimo nemotyvavo.
„Teismui užteko išvardinti eilę (V. Gapšio – BNS) pareigų ir tas pareigų sąrašas neva pakankamas savaime atsakomybei kilti“, – sakė V. Sviderskis.
Anot jo, Apeliacinis teismas neteisingai nuteisė Darbo partiją, sutapatinęs politinę jėgą su V. Gapšio veiksmais. Pasak advokato, V. Gapšys negalėjo vienasmeniškai atstovauti politinei jėgai, tad ir jo veikų tapatinti su juridiniu vienetu nereikėtų.
„Šiuo atveju mano įgaliojimai atstovauti juridiniam asmeniui šiame procese yra didesni, nei V. Gapšys kada nors turėjo atstovaudamas Darbo partiją“, – kalbėjo V. Sviderskis.
Advokato teigimu, nors V. Gapšys buvo partijos valdančių organų narys, dėl jo veikų nereikėtų nuteisti visos partijos. Pasak V. Sviderskio, taip gali būti sukurta pavojinga situacija, kai dėl vieno žmogaus veiksmų visas juridinis vienetas yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Liberalų sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka savo kalboje akcentavo netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Jis taip pat laikėsi pozicijos, kad veikos, kurias atliko tuometinis liberalų vadovas E. Masiulis ir nariai G. Steponavičius bei Š. Gustainis, negali būti tapatinamos su partija.
Advokato teigimu, teismas nuosprendyje kalba apie jų veiksmus ne kaip partijos narių, o kaip Seimo narių ar frakcijos atstovų.
„Jie veikė kaip Seimo nariai, Seimo Liberalų frakcijos nariai, bet bauda nukreipta į juridinį asmenį“, – kalbėjo R. Jurka.
Kėlė klausimą dėl teisėjo
V. Sviderskis kėlė klausimą ir dėl vieno iš nuosprendį Apeliaciniame teisme priėmusio teisėjo Albino Bielskio, kuris buvo minimas teisėjų korupcijos byloje už sutikimą paimti kyšį.
Nors A. Bielskiui įtarimai nebuvo pareikšti, V. Sviderskio teigimu, su politinės korupcijos byla dirbo tas pats tyrėjas, kuris dalyvavo ir tiriant teisėjų korupciją.
„Ko gero, teisėjas turėjo ir pats nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ir nesukurti tokios situacijos“, – teigė advokatas.
Apie A. Bielskį kalbėjo ir G. Danėlius. Kadangi teisėjas buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas teisėjų korupcijos byloje, anot advokato, toks jo statusas galėjo lemti jo pažeidžiamumą.
Advokatas paminėjo ir STT pareigūną, kuris dalyvavo tiek „MG Baltic“, tiek teisėjų korupcijos bylose – Jurijų Skuderį. G. Danėliaus teigimu, A. Bielskis inicijavo šio pareigūno apklausą teisme, o tai gali sukurti regimybę apie teisėjo ir teisėsaugos ryšius.
Prieš išklausant kasacinius skundus Š. Gustainis prašė teismo skirti jam valstybės skiriamą advokatą. Pasak jo, po apkaltinamojo nuosprendžio išlaidos už gynėją iš jo buvo išieškotos ir jis neturi lėšų pats pasisamdyti atstovo.
„Kadangi visi proceso dalyviai turi advokatus, manau, kad man advokatas yra būtinas“, – sakė nuotoliu posėdyje dalyvaujantis Š. Gustainis.
Jis teigė, kad pirmą kartą dalyvauja paskutinės instancijos teisme, nežino, kaip šis procesas turėtų vykti, dėl to labai norėtų turėti gynėją.
Pasitarusi teisėjų kolegija nusprendė atmesti Š. Gustainio prašymą. Kaip teigė kolegijos pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, teismas nenustatė įstatyme numatytų sąlygų, dėl kurių Š. Gustainiui šioje stadijoje reikėtų skirti advokatą.
Prašymą teismui prie bylos pridėti bylinėjimosi išlaidas ir tai įrodančias sąskaitas pateikė R. Jurka, kuris teismui pateikė tris sąskaitas, kurių bendra suma – kiek didesnė nei 8 tūkst. eurų. Analogišką prašymą turėjo ir V. Sviderskis, kurio pateikta suma – 5 tūkst. eurų. Teismas šiuos prašymus tenkino.
Kasaciniais skundais nuteistieji siekia panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo šis pernai bylos kaltinamuosius pripažino kaltais dėl korupcinių nusikaltimų – papirkimo, prekybos poveikiu, kyšininkavimo, piktnaudžiavimo.
Teismas E. Masiulį nuteisė kalėti pusšeštų, V. Gapšį – puspenktų, R. Kurlianskį – šešerius metus, jie bausmę atlieka Kauno kalėjimo padaliniuose.
Iš viso Apeliacinio teismo nuosprendžiu valstybei sumokėta per 2 mln. eurų baudų, konfiskuotų ir iš nuteistųjų išieškotų pinigų.
„MG Grupė“ sumokėjo 1,1 mln. eurų baudą, R. Kurlianskis – beveik 19 tūkst. eurų baudą, iš E. Masiulio konfiskuota ir valstybei perduota daugiau nei 240 tūkst. eurų, pripažintų kyšiu.
V. Gapšys sumokėjo 8 tūkst. eurų konfiskuotą kyšio dydžio sumą, G. Steponavičius – per 15 tūkst. eurų, Š. Gustainis – 18,8 tūkst. eurų baudas, Lietuvos liberalų sąjūdis – 376,6 tūkst. eurų, Darbo partija – 301,2 tūkst. eurų baudas.
Vilniaus apygardos teismas užpernai kaltinamuosius buvo išteisinęs.
