Šiandien šiaurinėje Laisvės aikštės dalyje buriavosi iniciatyvūs jauni žmonės, kovojantys prieš klimato kaitą. Popiet čia vykęs visuotinis protestas „Ateities nėra negyvoje planetoje: protestas už klimato teisingumą“, sulaukė kelių dešimčių dalyvių.
Kelia reikalavimus
Jaunų žmonių judėjimas „Fridays For Future Panevėžys“ vietos politikams kelia penkis pagrindinius reikalavimus: pigesnio ar visai nemokamo viešojo transporto; geriau išvystyto atliekų rūšiavimo ir perdirbimo sistemos; žaliųjų erdvių, brandžių medžių, bioįvairovės saugojimo, puoselėjimo ir plėtimo; plataus, kokybiško ir dažno aplinkosauginio švietimo bei atsižvelgimo į klimato krizę ir poveikį aplinkai pačių savivaldybių veikloje, tai yra leidimų išdavime, projektų kūrime, planų sudaryme.
Tiek pokyčių neužtenka
„Fridays For Future Panevėžys“ atstovė Viltė Zavecakaitė naujienų portalui JP pasakojo, kad per pastaruosius mėnesius vykstanti klimato krizės situacija pasaulyje – Vokietijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, kelia didžiulį nerimą.
„Baisios krušos ir sniego pusnys kai kuriose vietovėse nusinešė 100 procentų derliaus. Niujorke užtvindytos gatvės. Skaičiuojamos žmonių mirtys, berods 250 mirčių vien Šiaurės Amerikoje dėl kilusių karščio bangų. Mus gąsdina esama situacija, o kad ją pakeistume, turime labai mažai laiko. Vieni klimatologai sako, kad turime keturis metus įvirtinti sisteminius pokyčius, kiti mokslininkai įvardino 7-9 metus. Jau dabar turime padaryti viską, kiek įmanoma daugiau ir niekada nesakyti, kad jau šiandien įvykdytų pokyčių užtenka. Vien tik dviračių takai ar elektromobilių stotelės situacijos neišgelbės. Tai yra kompleksinė problema, kuri reikalauja nuolatinio darbo ir judėjimo į priekį“, – kalbėjo V. Zaveckaitė.
Krizė įgauna pagreitį
Klimato kaitos protesto aktyvistė Ugnė Misevičiūtė taip pat atsiliepia apie klimato teisingumą ir daromą žalą gamtai.
„Jau keliasdešimt metų stebime klimato krizę įgaunant pagreitį. Iš pradžių pamažu, o vėliau vis greičiau, smarkiau, pavojingiau. Šią vasarą vėl mušami nauji katastrofinių karščių ir kritulių rekordai. Gaisrai Kanadoje, audros Zapiškyje ir Nidoje, patvinę Vilnius bei Šiauliai, o ką jau kalbėti apie nepakenčiamą nuo birželio mėnesio vidurio užsitęsusią kaitrą. Kasdien stebime klimato krizės poveikį pasauliui ir mūsų šaliai – ar tai būtų užterštas miesto oras, ar besniegės žiemos, ar nuo kaitros pakrikusi žmonių sveikata. Tačiau, nepaisant akivaizdžių įrodymų ir sukeliamų pavojų, mūsų miesto ir netgi valstybės valdantieji šia tema tyli“, – sako mergina.
Tikisi palankesnio požiūrio
Moksleivės aktyvistės nuomone, Panevėžio miesto savivaldybė klimato kaitos, ekologijos ir tvarumo klausimais į išsakomus siūlymus vis dar reaguoja atsainiai.
„Nors miesto valdžia ir džiaugiasi naujai įrengiamais dviračių takais bei gerinama miesto susisiekimo infrastruktūra, modernėjančiais ir atsinaujinančiais parkais, vis dėlto, vis dar užmerkia akis prieš beatodairiškus miškų ir brandžių medžių kirtimus, nuo kelio drenažo sistemomis į Nevėžio upę tekančias, visai nevalomas, užterštas nuotekas ar neaiškų, visuomenei sunkiai suprantamą aplinkos monitoringą, kuris padėtų gyventojams įvertinti aplinkos kokybę ir įtaką sveikatai“, – kalbėjo U. Misevičiūtė.
Skatina veikti
„Fridays For Future“ („Penktadieniai už ateitį“) – globalus judėjimas, įkvėptas švedų moksleivės Gretos Thunberg pradėtos protesto akcijos. Ji penktadieniais neidavo į mokyklą, taip skatindama atkreipti dėmesį į klimato kaitos problemas. Judėjimas 2020 metų pradžioje atkeliavo ir į Lietuvą, kur startavo sostinėje, Vilniuje. Reguliariai vykę taikūs protestai už klimato teisingumą paskatino jaunimą burtis ir kituose miestuose bei taip prisidėti prie globalinių pokyčių kūrimo.
