4 C
Panevėžys
Ketvirtadienis, 15 balandžio, 2021

Laiko tėkmei nepavaldi dainininkė Giulija atvirai apie sveikatos bėdas ir jaunystės receptą

AutoriusJPFotoTOMASFOTO.LT
Giulija.

Tikra Lietuvos estrados pažiba Giulija Baužienė prieš daugiau nei tris dešimtmečius pasirodžiusi scenoje iš karto užkariavo gerbėjų širdis ir pelnė klausytojų simpatijas. Vis tik ilgametė patirtis muzikos pasaulyje ir alinantis darbas scenoje paliko žymę moters sveikatoje. Giulija atvirauja, jog scenoje praleidžiant didžiąją laiko dalį stovint bei avint nepatogią avalynę – sąnarių skausmai tampa rimta ir neišvengiama problema.

Šį sekmadienį TV8 televizijos medicinos laidoje „Sveikatos medis“ dainininkė sutiko atvirai papasakoti apie COVID-19 viruso pandemijos pakeistą rutiną ir judėjimo svarbą mūsų gerai savijautai. Anot Giulijos šiais laikais, kuomet kone visi turime transporto priemones, esame linkę vis mažiau judėti ir pamirštam judėjimo suteikiamą džiaugsmą.

„Šiuo metu pasaulyje susiklosčiusi situacija, kuomet ne savo noru didžiąją laiko dalį praleidžiame namuose, tikrai nedžiugina. Esu tikra, jog judėjimas – yra pagrindas į gerą savijautą. Šiais laikais dažnas net ir trumpiausiems atstumams renkasi transporto priemonę, tuo tarpu aš stengiuosi rasti kuo daugiau galimybių judėti:  jeigu yra laiptai – atsisakau lifto, o šylant orams pasivaikščiojimai su augintiniu tampa vis dažnesni ir ilgesni“, – laidoje atviraus moteris.

Ne vieną dešimtmetį aktyviai koncertavusi ir po visą šalį gastroliavusi atlikėja pasakoja, jog scenoje kojos neretai yra viena pažeidžiamiausių vietų scenos žmonėms. Nuolat patiriama apkrova, nepatogi avalynė, o kartu ir bėgantys metai – prisideda prie varginančių sąnarių skausmų, kurie apsunkina pilnavertiško gyvenimo kokybę.

„Kuomet buvau jaunesnė, aukštakulniai man buvo įprasta avalynė, juos dėvėdavau tiek koncertuodama, tiek eidama į miestą. Po kurio laiko pradėjau jausti kojų nuovargį bei skausmą. Tiek repetuodama, tiek būnant scenoje su aukštakulniais praleisdavau dvi-tris valandas, o kartais net ir daugiau. Būtent dėl to mano kojoms, jų kaulams ir sąnariams tekdavo didelis krūvis. Dėl to dabar kojas saugau, renkuosi patogią avalynę, o pajutus nemalonius pojūčius – užkeliu kelioms minutėms basas kojas aukščiau“, – patirtimi dalinsis Giulija.

Atšilus orams daugelis žmonių pradeda vis daugiau judėti ir vaikščioti, tačiau gydytojai pataria po mažiau aktyvios žiemos elgtis atsakingai. Prieš pradedant vaikščioti, rekomenduojama organizmą paruošti fiziniam krūviui, keletą savaičių daryti tempimo pratimus, taip išjudinant sąnarius.

„Pradedant sportuoti po ilgo laiko reikėtų tinkamai paskirstyti sportinį krūvį. Rekomenduoju pradėti nuo ėjimo, tačiau nepamirškite, kad labai svarbu yra pasirinkti tinkamą dangą – nesirinkite asfaltuotų keliukų, geriau rinkitės sausus miško takelius bei tinkamą ėjimo avalynę“, – patarimus dalins kineziterapeutas Vitalijus Baronas.

Anot Giulijos, nors pandemija ir yra sustabdžiusi darbus bei koncertinę veiklą, bet tai puikus metas daugiau dėmesio skirti savo sveikatai: pasivaikščioti parkuose, miškuose, o taip pat mitybą papildyti ir sąnariams naudingais maisto papildais.

„Atšilus orams galime judėti gamtoje daug laisviau. Visgi, svarbu nepamiršti pasirūpinti sąnariais ir vaistinėse pasidairyti įvairių maisto papildų, skirtų sąnarių veiklai, jog galėtumėte laisviau judėti, išvengtumėte traumų, džiaugtumėmės savo sveikomis kojomis, rankomis ir gyvenimu“, – pasakos Giulija.

Sąnarys, atsakantis už kaulų paslankumą ir judesių amplitudę, kraujotakos neturi ir minta aplink jį esančiu skysčiu, kurio gamyba priklauso tik nuo paties žmogaus gyvenimo būdo, kuriam įtakos turi ir mitybos įpročiai. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenėje tik maža dalis žmonių laikosi subalansuotos mitybos ir suvartoja reikiamą maisto kiekį, mokslininkai tiesia pagalbos ranką, siūlydami specialiai sąnariams skirtus maisto papildus, kurių sudėtyje yra I ir II tipo kolageno bei vitamino C. Vieni tokių – „Cemio Gemzė“, kurių sudėtyje esančios medžiagos pamaitina sąnarius, kremzles ir kaulus bei apsaugo nuo jų priešlaikinio susidėvėjimo.

„Mankšta, tempimai, ėjimas – tai yra fizinės pagalbos priemonės mūsų sąnariams. Tačiau, turėtume nepamiršti ir kolageno – pagrindinės medžiagos skirtos sąnariams. Renkantis maisto papildus, svarbu atkreipti dėmesį, jog jo sudėtyje būtų ir I, ir II tipo kolagenas, mat taip sustipriname raiščius, sąnarius ir apsaugome juos nuo traumų“, – pasakos kineziterapeutas Vitalijus Baronas.

Ištinusios kojos – ženklas susirūpinti venų kraujotaka

Nemalonūs pojūčiai kojose gali būti pirmasis organizmo signalas apie varginančias venų ligas. Jeigu dirbant stovimą arba sėdimą darbą pasireiškia kojų nuovargis, jų skausmas ar mėšlungis – vertėtų sunerimti, mat lėtinė venų liga gali pasireikšti bet kurio amžiaus žmonėms. Artėjant vasaros sezonui, žmonės ima daugiau keliauti, ilgesnį laiką praleidžia automobiliuose, lėktuvuose ir būtent tai neretai iššaukia pėdų, čiurnos ar blauzdų patinimus.

„Lėtinė venų liga – tai veninės kraujotakos sutrikimas, atsirandantis dėl įgimtų arba įgytų priežasčių. Jeigu žmogus daug stovi vienoje vietoje arba ilgai sėdi, jo kojų raumenys nedirba, o tai sukelia veninės tėkmės trikdžius. Profilaktinės kojinės keliaujantiems tarsi išsigelbėjimas, kadangi jos sumažina kraujo sąstovį, tačiau jeigu žmogus žino, jog jam nusimato, pavyzdžiui, ilga kelionė, galima rinktis medikamentines priemones – venotonikus, kurie gerina veninę kraujotaką“, – laidoje teigs Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 2-ojo angiochirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas, kraujagyslių chirurgas Tomas Janušauskas.

Linijiniai šokiai – itin sveikatai tinkama pramoga, kurią renkasi senjorai

Linijiniai šokiai – tai toks šokimo būdas, kuomet visi šokantieji sustoję į linijas, atlieka vienodus šokio judesius. Kadangi šokiams amžiaus cenzo nėra, tai daryti gali visi norintys. Kasmet prie šių šokių prisijungia vis daugiau žmonių ir labiausiai džiugina tai, jog suaugę ir senjorai tapo ypatingai drąsesni rinktis tokį laisvalaikio praleidimo būdą. Šokant linijinius šokius svarbu prisiminti šokio žingsnelių seką, o tokiu būdu mankštinasi ne tik kūnas, bet ir smegenys.

„Norint turėti sveiką judamąjį aparatą, šokiai yra vienas dažniausiai rekomenduojamų užsiėmimų. Ne paslaptis, jog šokant galime pagerinti ne tik gerą psichologinę savijautą, bet ir fizinę sveikatą. Žinoma, svarbu nepamiršti, jog su šokiais taip pat galima prisidaryti bėdų kūnui, tačiau jeigu šokis yra ne prievarta, o malonumas – tuomet tai puikus būdas tiek gerai nuotaikai, tiek fiziniam stoviui palaikyti“, – laidoje pasakos medicinos mokslų daktaras, gydytojas traumatologas med. m. dr. Jonas Regimantas Žitkauskas.

Gyvenimą pakeičiančios retos ligos – optinis neuromelitas

Sekmadienio laidoje „Sveikatos medis“ dėmesys bus skirtas ne tik kojų sveikatai, bet ir retoms ligoms bei jų gydymui. Praėjusį sekmadienį visame pasaulyje buvo minima Retų ligų diena. Optinis neuromelitas – liga, kuri pažeidžia regą ir nugaros smegenis. Ši liga nors ir yra reta, tačiau paplitusi visame pasaulyje. Optinis neuromelitas dažniau pasireiškia darbingo amžiaus moterims nei vyrams, tačiau ši liga gali būti diagnozuojama tiek vaikams, tiek vyresnio amžiaus žmonėms.

„Ligos prognozė, jos negydant, yra labai bloga. Tai sunki liga ir per penkis metus apie 50 proc. pacientų nebevaikšto, du trečdaliai praranda regėjimą ir vidutiniškai trečdaliui pacientui liga gali baigtis mirtimi sunkaus paūmėjimo metu. Todėl be galo svarbus tampa ankstyvus gydymas ir prevencija. Anksti pradėjus gydymą, mes galime tikėtis ligos stabilizavimo ir visiškai apsaugoti pacientą nuo ligos paūmėjimo arba padaryti juos ženkliai lengvesniais“, – teigs VU Santaros klinikų neurologijos centro gydytoja neurologė dr. Nataša Giedraitienė.

Medicinos laida „Sveikatos medis“, kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas – sekmadieniais, 15 val. per TV8!


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

I. Starošaitė atskleidė ne visiems žinomą savo talentą: pirmąkart tai išbandė būdama vos 14-os

confident-noyce

Istorinio serialo „Viktorija“ premjera atkeliauja į LRT TELEVIZIJĄ

confident-noyce

N. Pareigytė-Rukaitienė: „Su vyru pradėjome planuoti šeimos pagausėjimą“

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau