Praėjus vos kelioms savaitėms nuo dramatiško muitų karo su Kinija eskalacijos, Vašingtonas ir Pekinas pasiekė atokvėpį. Susitarta trims mėnesiams sumažinti abipusius muitų tarifus. Jungtinių Valstijų muitai kiniškoms prekėms krito nuo 145 iki 30 proc., o Kinijos amerikietiškai produkcijai – nuo 125 iki 10 proc.
Susitarimas galios 90 dienų. Tai tarsi paliaubos, suteikiančios galimybę tęsti derybas sumažinus ekonominę žalą. Balandį įvesti tarifai buvo beveik paralyžiavę abipusę prekybą; dabartinė padėtis – ne ideali, tačiau rinkos ją priėmė entuziastingu augimo šuoliu.
Tokiu būdu amerikiečiai signalizuoja, kad siekia ne visiško ekonominio „atsisiejimo“ nuo Kinijos, o naujų principų tarpusavio prekybai. Tą sąlygoja Baltuosiuose rūmuose įtaką įgiję Trumpo komandos nariai, kurie tarifus laiko spaudimo priemone derybose, o ne savaiminiu tikslu. Teigiantieji, kad tarifus būtina išlaikyti bet kokia kaina, pastumti į šalį.
Panašia logika grįstas ir prieš kelias dienas anonsuotas susitarimas su Jungtine Karalyste. Paradoksalu, kad su šia šalimi – ilgamete artima sąjungininke – amerikiečiai net neturėjo prekybos deficito, kurį įvardija kaip esminę spręstiną problemą. Nepaisant to, buvo įvesti muitai, sukėlę galvos skausmą Londone.
Dvišalis susitarimas situaciją sušvelnino. Tai itin svarbu, pavyzdžiui, britų automobilių gamintojams – tikimasi, kad bus išsaugota tūkstančiai darbo vietų, mat dėl amerikiečių muitų „Jaguar Land Rover“ net buvo sustabdžiusi eksportą į Ameriką. Savo ruožtu Jungtinė Karalystė atvėrė rinką kai kuriems amerikietiškiems produktams: suteiktos kvotos JAV jautienai ir etanolio importui. Vis dėlto Londonui pavyko apsiginti nuo didžiausio spaudimo – britai neatsisakys griežtų maisto saugos standartų, nors Vašingtonas primygtinai reikalavo žemesnių reikalavimų.
Tad strateginio proveržio nebuvo – Britanija ir taip priklausė švelniausiai paveiktų šalių grupei, o 10 proc. bazinis tarifas jai išliko. Paslaugų sektorius, kuris sudaro didžiąją prekybos dalį tarp šalių, derybose kol kas nepaliestas.
Tai rodo amerikiečių pasirinktos taktikos stiprybes ir silpnybes. Muitų „vėzdo“ taktika
supurtė globalią prekybą. Šokas leido pasiekti amerikiečiams palankius susitarimus – ar bent jau ilgalaikių susitarimų apmatus.
Visgi auganti įtampa ekonomikoje privertė ieškoti kompromisų. Trumpas ir jo komanda sulaukė spaudimo iš verslo, baiminantis, kad infliacijos šuoliai ar bendras nuosmukis netaptų kaina už kovingą politiką. Ne veltui administracijos pareigūnai žada dar keliolika sandorių artimiausiu metu.
„Proveržio“ susitarimai su Pekinu ir Londonu sustabdė eskalaciją ir sumažino įtampą pasaulio rinkose. Bet tarifų „karo kirvis“ gali būti iškastas ir vėl, nes susitarimai tarpūs ir siauri aprėptimi. Fundamentalūs trikdžiai, susiję su netarifiniais barjerais, išlieka. Jei Jungtinės Valstijos neatsisakys siekio subalansuoti prekybą, konfrontacijos gali kartotis.
Tad ar Vašingtonas iš tiesų perėjo prie tarpusavio naudos ieškojimo, ar tik taktiškai persigrupuoja, išsikovojęs laikinų nuolaidų? Atsakymą sužinosime per kelis mėnesius: jei derybos su Kinija nuves į platesnį susitarimą, o su sąjungininkais pavyks sušvelninti aštriausius nesutarimus, kalbėsime apie permainas. Bet iki tol liks galioti baziniai tarifai. Ši dviprasmybė verčia klausti kiek tvarios bus šios Trumpo paliaubos.
JP už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi komentaro autoriaus nuomonė. |
