23.9 C
Panevėžys
Ketvirtadienis, 30 gegužės, 2024

L. Kasčiūnas žada kitokį krašto apsaugos sistemos požiūrį į gynybos pramonės gamintojus

AutoriusJūratė Skėrytė (bns)Fotobns
L. Kasčiūnas.

Naujasis krašto apsaugos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, kad svarbiausias dalykas, kurį planuoja keisti pradėjęs vadovauti krašto apsaugos sistemai, yra požiūris į investuotojus ir gynybos pramonės gamintojus.

Jis sakė jau suplanavęs susitikimus su jų atstovais, o gynybos pramonę vadina integralia Lietuvos saugumo dalimi.

„Su galimais užsienio investuotojais, su galimais Lietuvos gamintojais turime nusistatyti kitokį modelį – ir teisinį, ir bendravimo, ir požiūrio. Kitaip tariant, turime suprasti, kad gynybos pramonė, galimybė gaminti čia, vietoje, yra integrali mūsų gynybos dalis. Šitą dalyką tikrai keisiu“, – interviu BNS sakė naujasis Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas, buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas.

Dėl skirtingo požiūrio į investuotojus L. Kasčiūnui, prieš paskiriant jį ministru, teko lankytis Specialiųjų tyrimų tarnyboje ir atsakyti į pareigūnų klausimus, kai kovo viduryje atsistatydinantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė, jog jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Teisėsauga konstatavo, kad politikų ar valstybės tarnautojų veiksmuose, kviečiant KAM atstovus į susitikimus su užsienio valstybės bendrove, nusikalstamų veikų požymių nenustatyta.

L. Kasčiūnas interviu BNS davė praėjus kiek daugiau nei savaitę nuo darbo KAM pradžios.

– Kokia buvo pirmoji savaitė? 

– Geri įspūdžiai. Sutiko labai dalykiškai, žmonės tikrai nusiteikę energingai dirbti. Išdėsčiau savo prioritetus, ką noriu pasiekti per tuos gerus pusę metų, net susikirsčiau savo siektinų rezultatų grafiką pagal mėnesius.

Manau, kad pavyks įvykdyti viešą pažadą dėl komendantūrų steigimosi dar taikos metu, pradžią tam planuojame padaryti jau balandžio mėnesį. Jau turime naują koncepciją, naują struktūrą, kai komendantūros ims veikti kaip struktūra taikos metu, ims treniruotis.

Pateiksime atsakymus piliečiui, kuris klaus, kokia mano vieta karo metu ir kaip galėsiu padėti valstybei atlikdamas tam tikras funkcijas, ir ne tik ginklu, bet ir civilinės gynybos srityje, jeigu valdai droną, turi medicinos žinių ar esi inžinierius. Bus labai aiškus kontaktas ir aiškus algoritmas, kaip tą vietą gauti, gauti treniruotes, mokymus. Bus sukurta realiai veikianti užnugario sistema, sudaryta iš parengtojo rezervo karių, komendantinių šaulių ir kitų pilietiškų asmenų.

Tai tas dalykas, kurio komitete nuolat prašėme, o dabar su kariuomene pateiksime tą modelį. Visuomenei jį planuoju pristatyti kitos savaitės pabaigoje. Manau, tai bus tam tikras proveržis visuotinės gynybos srityje.

Kai duosime startą komendantūroms, gegužė bus labiau dronų mėnuo. Gegužės pabaigoje planuojame dronų dienas Lietuvoje.

Taip pat dabar dirbame ties siekiu įsteigti dronų operatorių mokymo centrą, skirtą ir kariams, ir visuomenei su galimybe gauti dronų operatoriaus licenciją ir ugdyti šį įgūdį platesnės visuomenės dalies. Dabar kuriame tam teisinę bazę, instruktorių komandą, techninę bazę.

Jeigu Seimas priims reikiamus įstatymus, gegužės mėnesį noriu daryti tikslinius Lietuvos dronų pramonės užkūrimo procesus. Pirksime lietuviškus dronus, kurie po to keliaus į Ukrainą.

Per paramą Ukrainai bus kuriama savotiška ekosistema, kai lietuviški bepiločiai orlaiviai bus naudojami mūšyje prieš agresorių, o mes žinosime, kas veikia, kas – ne, kaip technologijos keičiasi. Ir tas know how keliaus į Lietuvą.

Tokia pradžia. Žinoma, dar turime idėjų dėl aktyvaus karinio rezervo, dėl kontrmobilumo ir fortifikacijų, tikiu, kad ir šioje srityje pajudėsime per vasarą, o rugsėjį – dėmesys pilietinio pasipriešinimo ugdymui. Dar vasarą kai kuriose savivaldybėse su Šaulių sąjungos pagalba startuos vietos žmonėms pilietinio pasipriešinimo kursai, jie bus atviri visuomenei.

Dabar dirbame prie tokio leidinio – patarimų rinkinio namų ūkiams. Rugsėjį planuojame išsiųsti žmonėms tam tikrų patarimų vadovą, kaip elgtis, kaip rengtis X dienai, kad visuomenė žinotų, ką daryti. Tai daro Švedija nuolat. Yra idėja ir sukurti pilietinio pasipriešinimo programėlę, kur būtų galima gauti metodinę medžiagą, patarimų, dalytis informacija ir panašiai.

Be to, aišku, yra tęstiniai dalykai, kuriuos reikia užtikrinti, – Vokietijos brigados priėmimas, parama Ukrainai, šaukimo reforma Seime. Laukiame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto sprendimo, tada veiksmas persikels į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, be abejo, reikės telkti paramą šitai reformai, kuris leis mums pakviesti daugiau šauktinių per metus. Tai žingsnis link universalesnio šaukimo modelio.

Dar, be abejonės, derybos dėl papildomo gynybos finansavimo modelio. Jos bus labai sunkios, tik džiaugiuosi, kad ta dūmų uždanga išsklaidyta ir NSGK nariai iš opozicijos grįžta prie darbo, išsirinks pirmininką. Tikrai su komitetu dirbsime kaip komanda, nes daug idėjų, kurias dabar bandau įgyvendinti krašto apsaugos sistemoje, atsinešiau būtent iš komandinės veiklos komitete.

– Kai sutikote tapti ministru, kokį pagrindinį uždavinį išsikėlėte, kurį privalote padaryti?

– Jeigu aš komendantūrų nepadarysiu, tai po mėnesio atsistatydinsiu (juokiasi).

– Ar ketinate keisti kokius nors ankstesnės politinės vadovybės jau priimtus sprendimus?

– Nematau pagrindo keisti kokių nors svarbių sprendimų. Manau, kad eita ta kryptimi, kurios reikia mūsų gynybai. Gal kai kuriais klausimais reikėjo daugiau energijos, ypač dėl visuotinės gynybos.

Tačiau keisiu elgesį dėl gynybos pramonės. Su galimais užsienio investuotojais, su galimais Lietuvos gamintojais turime nusistatyti kitokį modelį – ir teisinį, ir bendravimo, ir požiūrio. Kitaip tariant, turime suprasti, kad gynybos pramonė, galimybė gaminti čia, vietoje, yra integrali mūsų gynybos dalis. Šitą dalyką tikrai keisiu.

– Praėjusią savaitę Vyriausybei pateikėte naują Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektą, Vyriausybė jau anksčiau svarstė kai kuriuos palengvinimus steigti su karo pramone susijusias įmones. Kokia ginkluotė, amunicija realiausiai galėtų būti gaminama Lietuvoje?

– Pradėkime nuo teisinės bazės, labai tikiu, kad liepos 1 dieną pasibaigus Seimo pavasario sesijai, turėsime visiškai naują teisinę bazę mūsų pramonei. Per tas kelias dienas su komanda, taip pat labai ačiū Vyriausybės kanclerei, atnaujinome Gynybos ir saugumo pramonės įstatymą. Jame įtvirtinta ir pramoninio bendradarbiavimo galimybė su užsienio investuotojais – didelė kompanija ateina ir kad lietuvių kompanijos irgi galėtų atlikti tam tikrą funkciją tam tikroje grandinėje. Projekte numatyti ir tiksliniai pirkimai iš Lietuvos kompanijų. Tai svarbūs dalykai, kurių reikėjo anksčiau, bet darome šiandien. Per dvi savaites tas įstatymo projektas turėtų būtų patvirtintas Vyriausybėje ir keliauti į Seimą.

Šalia to eina kitos pataisos, taip pat susijusios su lietuviškos gynybos pramonės galimybėmis.

Tikiuosi, kad artimiausiais mėnesiais ne tik turėsime teisinę bazę, bet ir realių padarytų sprendimų remiantis šia baze. Lietuviška gynybos pramonė turės galimybę parodyti savo pajėgumą.

Kalbant apie tai, ką galime gamintis, jau esu susiplanavęs susitikimus su mūsų pramonės atstovais. Jie visą laiką krašto apsaugos sistemos prašė: duokite savo poreikį, paveikslą, ko reikia, tada mes žinosime, ką galime, o ko – ne. To poreikio dabar dėliojimas yra vienas iš prioritetų.

Na o, galimybių spektras Lietuvoje, mano požiūriu, yra milžiniškas. Jeigu ateina užsienio investuotojai, dėl kurių jau turime pozityvios dinamikos, lietuviškų įmonių bendradarbiavimas su tokiomis kompanijomis iš karto keltų mūsų gynybos pramonę į kitą lygį ir kurtų gerą efektą.

Manau, kad dronų gamyboje per pusmetį galime atsistoti į kitą lygį. Galime gaminti sprogmenis, fortifikacijos, kontrmobilumo priemones ir kitką.

Turėti gamybą vietoje yra esminis nacionalinio saugumo reikalas. Žiūrėjome į pramonę per atstumą, kad jie tiesiog nori biznį daryti, taip, suprantu, jie nori biznį daryti, bet jeigu jie tą biznį daro stiprindami mūsų gynybos sistemą, tai valio. Turime nepriklausyti nuo globalių tiekimo grandinių, privalome turėti kuo daugiau galimybių užsipildyti sandėlius, kas yra milžiniška karo Ukrainoje pamoka, turėti atsargų, kas kritiškai svarbu. Ir visa tai turėti šalia, ne tik perkant kur nors už jūrų marių – tas variantas irgi galimas, bet turėti čia iš tiesų yra didžiulis dalykas.

– Minėjote sumanymą steigti bepiločių orlaivių operatorių mokymo centrą. Turite galvoje Šaulių sąjungoje?

– Ne, šauliai turi savo dronų hub’ą, jie nujudėjo jau smarkiai į priekį ir remia Ukrainą dronais. Šauliai jau turi 100 parengtų dronų operatorių, jie planuoja šį skaičių didinti iki tūkstančio. Mes tikrai prisidėsime, kad ši puiki organizacija tai ir darytų.

Tačiau šalia to krašto apsaugos sistemoje, matyt, labiau šalia akademinių institucijų bus įsteigtas mokymų centras, vadinamoji dronų regitra, kur bus galima įgyti įgūdį valdyti droną ir gauti atitinkamą sertifikatą.

Tam tikrai labai didelį dėmesį skirsiu. Tikiu, kad per tuos kelis mėnesius turėsime Lietuvoje dronų operatorių mokymo centrą.

– Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas yra parengęs planą „Daugiau galimybių apginti Lietuvą“, jame, be kita ko, numatyta šiemet priimti sprendimą dėl visuotinio privalomo šaukimo įvedimo. Realu?

– Pirmiausia turime pajudėti su ta šaukimo reforma, kuri yra Seime, ji yra žingsnis link visuotinės karo tarnybos. Manau, kad po to gali rastis įvairių projektų, kurie rudenį gali turėti tam tikrą papildomą sprendinį. Bet svarbiausia, priimti tą reformą, kuri dabar yra Seime (siūloma į karo tarnybą šaukti daugiau jaunuolių, taip pat ir studentus, daliai jų trumpinti tarnybos laiką – BNS). Po to jau pradėti diskusiją dėl visuotinio privalomojo šaukimo.

– Bet ar tai diskusijai dėl visuotinio privalomojo šaukimo yra realus pagrindas – finansinis, personalo ir panašiai?

– Čia pereinamojo laikotarpio klausimas. Jis bet kokiu atveju turėtų būti, net jei nuspręstume įsivesti privalomąją visuotinę karo tarnybą. Tai juk ir instruktorių klausimas, šaudmenų klausimas, ir infrastruktūros klausimas. Priėmus sprendimą, reikėtų kelerių metų įgyvendinti pokytį.

Aišku, kad aš už tai. Tik klausimas, ar turime jam balsų Seime. Dėl to reikalinga diskusija.

– Buvote vienas iš iniciatorių įsteigti kontrmobilumo parkus? Kiek pažengta šioje srityje?

– Pažengta. Turime koncepciją, turime strategiją ir turime sprendinių, jau planuojami pirkimai. Vasaros antroje pusėje, galbūt labiau rudeniop, mūsų kontrmobilumo priemonių parkuose turėtų pasirodyti pirmosios priemonės.

Yra keli segmentai – visų pirma, inžinerinių parkų įrengimas prie strategiškai svarbių vietų. Pirminis planas buvo turėti 18 tokių parkų, dabar modeliuojame 27. Jie turės visas pagrindines stabdymo priemones – blokus, drakono dantis, gelžbetoninius ežius ir pan. Vasaros pabaigoje–ankstyvą rudenį turėtų pradėti pildytis tas arsenalas.

Šalia to modeliuojame kitą sprendimą – planuojame melioracijos griovių gilinimą, kad jie taptų prieštankiniais grioviais. Dabar modeliuojame, kur to reikia labiausiai. Aišku, čia reikės ir Žemės ūkio ministerijos įsijungimo, papildomų resursų. Taip pat modeliuojama strategija, kaip gynybai net ir miškus būtų galima panaudoti.

Ir, aišku, minos, minos ir dar kartą minos. Jų įsigijimas. Kai kurios minos jau atvyko, kai kurios dar atvyks.

– Pakalbėkime apie tankus. Valstybės gynimo taryba rekomendavo kariuomenei pirkti tankų „Leopard“. Suprantu, kad jūs turite dėl to abejonių. Tai vis dėlto pirks Lietuva tankų ar ne?

– Viskas paprasta. Aš neturiu abejonių, kad mums reikia tankų. Faktas, kad jeigu bus tankai, jie bus vokiški, tai Valstybės gynimo tarybos sprendimas. Klausimas yra biudžetas. Jis yra ribotų resursų. Todėl natūralu, kad turime visa tai įvertinti. Lygiai taip pat įvertinti naujo finansavimo derybų kontekste. Kitaip tariant, jei bus sutarta dėl papildomo finansavimo, reikės apsispręsti, ką turime su tais papildomais pinigais nuveikti. Jeigu politinė jėga, kuri pritars papildomam finansavimui, sakys: mes pritariame, bet su sąlyga, kad investuokime į oro gynybą, jog saugotume savo didžiuosius miestus, oro uostus vidutinio nuotolio gynybos sistemomis, tai būtų rimtas argumentas.

Noriu pasakyti, kad yra Valstybės gynimo tarybos sprendimas, jis vykdomas, vyksta preliminarios derybos, bet nėra jokių teisinių įsipareigojimų, vyksta informacijos rinkimas, procedūriniai dalykai. Surinksime informaciją, vėl eisime į Valstybės gynimo tarybą ir tada jau ribotų resursų biudžeto kontekste (o jis visada bus ribotas), reikės apsispręsti dėl šitų dalykų.

Taip, aš suprantu, kad manevriniame kare mums reikia kartu manevruoti su NATO pajėgomis. Čia labai svarbus argumentas. Bet lygiai taip pat girdžiu, kad labai svarbu įgalintojai, kurie padėtų ginti mūsų dangų, kad reikia kurti antidroninius pajėgumus, kaip integralią oro gynybos dalį ir panašiai.

Aš – už (tankus – BNS), bet turime apsispręsti kalbėdami apie ribotų resursų biudžetą.

– Sakote, kad reikia rinktis tarp tankų ir oro gynybos?

– Kol kas nėra, ką rinktis, reikia susitarti dėl papildomo krašto apsaugos finansavimo, kad galėtume ką nors rinktis.

– Kalbant apie oro gynybą, kaip vyksta rotacinio modelio kūrimas? Ar realu šiemet turėti dar ką nors be Nyderlandų kelioms savaitėms planuojamų atvežti „Patriot“ sistemų?

– Priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ atvykimas ir yra šito rotacinio modelio dalis. Tai labai svarbi to modelio dalis, atvykimas treniruotėms, tam tikra laikui. Tai ir atgrasymas, rodant, jog mes turime tam tikrų priemonių, kaip saugoti mūsų dangų. Yra kitos šalys, kurios turi šitą pajėgumą, ir nebūtinai „Patriot“, bet turi ilgojo nuotolio, vidutinio nuotolio gynybos sistemų, su jomis mes irgi kalbamės, kad panašiu principu galėtų treniruotėms atsiųsti į Lietuvą.

Tikrai yra ne viena NATO valstybė, su kuria mes apie tai kalbame. Tikrai sutelksiu didžiulę energiją, kad tai taptų sisteminiu dalyku.

Bet turėkime galvoje ir vieną paprastą dalyką, kad oro gynybos sistemos yra deficitas visose NATO šalyse. Nekalbant apie tai, kad parama Ukrainai turi likti prioritetu.

Kol gynybos pramonė užsikuria, kol nauji projektai pradedami įgyvendinti, mes esame tokiame oro gynybos sistemų deficito pasaulyje.

Žinoma, mes ir patys investuojami į oro gynybą. Turime vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS, iš esmės dvigubiname, galima sakyti, gal net trigubiname šį pajėgumą.

– Tačiau be Nyderlandų daugiau susitarimų dėl rotacijos šiuo metu nėra?

– Vyksta derybos, pokalbiai, sistema užkurta.

– Būdamas NSGK pirmininku pasidėjęs žemėlapį ieškojote teritorijų naujam poligonui. Ar tęsite šį darbą jau būdamas ministru?

– Naujo poligono poreikis yra didžiulis daugėjant sąjungininkų, atvykstant vokiečiams, reikia galvoti ir apie mūsų pajėgų treniravimosi galimybę.

Naujo poligono reikia manevravimui, dėl to jis daug paprastesnis. Kitaip tariant, tai nebūtų šaudymo poligonas, būtų manevravimo poligonas. Dėl to paprastesni sprendimai.

Pabandysiu atlikti papildomą analizę, prisiminsiu senesnius pokalbius su kai kurių savivaldybių merais, nusiteikusių labai teigiamai šiuo atžvilgiu, tikrai planuoju skambinti į kai kuriuos regionus, su kuriais buvo kalbos, bet kurios tuomet krašto apsaugos sistemoje nebuvo išgirstos. Tačiau klausimas, ar tos vietos tinkamos poligonui įrengti ir panašiai.

Taip pat planuoju su Latvijos kolega pasikalbėti apie galimą bendrą poligoną. Planuoju vizitą į Latviją, tad bus proga aptarti bendrus sprendinius šia kryptimi.

Žinoma, suprantu, kad ieškoti vietos poligonui rinkimų metais yra iššūkis. Tuos dalykus reikėjo daryti anksčiau.

– Vyriausybėje vyksta derybos dėl tvaraus papildomo gynybos finansavimo. Jūsų požiūriu, koks modelis būtų efektyviausias?

– Palikime tai dar deryboms. Tik galiu pasakyti, kad neišvengiamai tos mokestinės kompozicijos dalimi bus pelno mokestis. Tikrai noriu padėkoti mūsų pramonininkams, Verslo konfederacijai, jie sako: pradėkite nuo mūsų, galime tą papildomą pelno mokesčio procentą mokėti, tik neperlenkite lazdos. Puikus pavyzdys.

Žinau, kad yra sukurtas formatas, kur verslas kartu su profsąjungomis sėdi ir modeliuoja tam tikrus mokestinius pasiūlymus, kas būtų tinkama ir vienai, ir kitai pusei. Gal palauksime jų sprendimų. Jie dirba su tais keturiais Finansų ministerijos pasiūlytais meniu. Gal iš ten sulauksime aiškios krypties, kuri mums padės dėti ant stalo tam tikrus pasiūlymus.

– Kada planuojama grįžti prieš derybų stalo?

– NSGK atnaujina veiklą, išsirenka pirmininką, ir manau, būtų galima kitą savaitę pradėti pokalbius.

– Ar imsitės asmeninės iniciatyvos į pasitarimą ta tema grąžinti opozicijos atstovus?

– Aišku, kad taip. Galiu imtis iniciatyvos viešai apie tai paskelbdamas, bet galiu imtis iniciatyvos ir tiesiog kalbėdamasis su žmonėmis be didelio viešinimo. Patikėkite, jau šią savaitę iniciatyvos bus.

– Ar kažkiek keisis jūsų politinė komanda?

– Sutarėme, kas Žilvinas Tomkus yra viceministras, dirbantis prie visuotinės gynybos, jis tikrai lieka. Renius Pleškys kuruoja Vokietijos brigados priėmimo klausimus, taip pat sutarėme, kad laikinai lieka Greta Tučkutė, ji atsakinga už dronų kryptį, bet visi rezultatai rodo, jog tas laikinumas gali virsti bendru darbu iki pabaigos, nes ta dinamika, su kuria pradėjome darbus, man patinka.

– Dėkoju už pokalbį.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

S. Kairys prezidento patarėjo F. Jansono žodžių nevertina kaip rimto signalo: jis sugeba primesti diskusiją

confident-noyce

K. Navickas nesibaimina galimų pokyčių ministrų kabinete: dirbam toliau

confident-noyce

Dalis žemdirbių atstovų tikisi, kad G. Nausėda pakeis ministrą, kiti nemato prasmės

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau