4 C
Panevėžys
Trečiadienis, 14 balandžio, 2021

Kyšį davusiųjų mažėja, bet daugiau manančių, kad jis sprendžia problemas

AutoriusJPFotoFREEPIK.COM

Kyšį davusių gyventojų mažėja, tačiau atsiranda daugiau manančių, kad kyšis padeda spręsti problemas, rodo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuotas tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2020“.

STT užsakymų įmonės „Vilmorus“ naujausios apklausos duomenimis, per pastaruosius metus kyšį tvirtino davę 9 proc. respondentų, per penkerius metus – 23 procentai.

Pasak STT, šis rodiklis yra mažiausias nuo stebėsenos pradžios – 2005 metų.

Tarnybos duomenimis, nuo 2014 metų kyšininkavimo patirtis sumažėjo 2,7 karto, t.y. tuomet kyšį per pastaruosius metus nurodė davę ketvirtadalis visų apklaustų gyventojų.

Naujausiame tyrime kyšį dažniau nurodė davę 61 metų ir vyresnio amžiaus respondentai (12 proc.), rečiau – 18–35 metų amžiaus grupės respondentai (5 proc.).

Kyšį davusių verslo įmonių dalis 2020 metais siekė 4 proc., valstybės tarnautojų – 1 procentas.

Vis dėlto daugiau nei du trečdaliai (71 proc.) gyventojų mano, kad kyšis padeda spręsti problemas – ši dalis, lyginant su pernai, išaugo 10 proc. punktų. Taip pat mano beveik kas antras įmonės vadovas (44 proc.) bei kas ketvirtas valstybės tarnautojas (24 proc.).

Pasak tyrimo, daugiau nei pusė gyventojų teigia, kad galėtų duoti kyšį: beveik du iš dešimties apklaustųjų tvirtino, jog duotų kyšį, kad išspręstų problemas, dar keturi iš dešimties pažymėjo, kad tai priklausytų nuo aplinkybių.

Kyšį, susiklosčius aplinkybėms, pasak STT, duotų ketvirtadalis įmonių vadovų, 15 proc. valstybės tarnautojų.

Taip pat tik kiek mažiau nei penktadalis gyventojų tvirtino, jog susidūrę su korupcija apie ją praneštų, šie rodikliai didesni tarp vadovų ir tarnautojų.

STT direktorius Žydrūnas Bartkus sako, kad Lietuvos korupcijos žemėlapio bei korupcijos suvokimo indekso rezultatai rodo, kad būtina ryžtingiau imtis priemonių kuriant korupcijai atsparią aplinką viešajame sektoriuje bei užtikrinant atvirą ir skaidrų sprendimų priėmimą. Anot jo, šiuo klausimu  „itin svarbus vadovų vaidmuo ir lyderystė prisiimant atsakomybę dėl skaidrumo stiprinimo“.

„Tikimės, kad šiuo metu rengiama Nacionaline korupcijos prevencijos darbotvarke, naujuoju Korupcijos prevencijos įstatymu, „Skaidrumo akademijos“ ir kitomis iniciatyvomis padėsime ne tik sukurti korupcijai atsparią aplinką, bet ir paskatinti gyventojus netoleruoti korupcijos bei pranešti apie tai atsakingoms institucijoms“, – sako STT vadovas.

Didžiausia rizika – sveikatos sektoriuje

STT pabrėžia, jog sveikatos apsaugos sektorius išlieka sritimi, kurioje gyventojai dažniausiai susiduria su kyšio prievartavimo ir davimo rizika, bet ir šiame sektoriuje yra stebimas reikšmingas korupcinės patirties mažėjimas.

Tarnyba taip at atkreipia dėmesį, kad nepaisant mažėjančios tiesioginės kyšininkavimo patirties, korupcija suvokiama kaip rimta problema Lietuvoje.

Korupciją, kaip labai rimtą problemą valstybėje tarp kitų problemų 4-toje vietoje įvertino valstybės tarnautojai (33 proc.), 5-oje vietoje – gyventojai (35 proc.) ir įmonių vadovai (30 proc.).

Vertindami, ar korupcija kliūtis veikti verslui, taip nurodė du kartus mažiau – 15 proc. įmonių vadovų.

2020 metų duomenimis, visų trijų tikslinių grupių nurodytas labiausiai korumpuotų institucijų ketvertukas yra tas pats, kaip ir 2019 metais: gydymo įstaigos, teismai, Seimas ir savivaldybės. Visuomenėje, kaip labiausiai paplitusios korupcijos formos, yra įvardijamos giminaičių ir bičiulių bei politinių partijų narių protegavimas.

Apie dešimtadalis gyventojų, įmonių vadovų bei penktadalis valstybės tarnautojų mano, kad sprendimai priimami skaidriai. Tačiau daugiau nei pusė įmonių vadovų ir tarnautojų tvirtino, kad sprendimų priėmimui ar teisės aktų leidybai buvo siekiama daryti įtaką ir teisėtais, ir neteisėtais būdais. Atitinkamai 16 ir 8 proc. jų tvirtino, kad įtaka buvo daroma neteisėtai.

Kaip neteisėti būdai daryti įtaką dažniausiai buvo įvardinti neoficialūs susitikimai ir pasiūlymai, naudojimasis pažintimis, o trečioje pozicijoje valstybės tarnautojų grupėje – politinių kampanijų ar partijų rėmimas, įmonių vadovų grupėje – finansinio atlygio už palankų sprendimą pažadėjimas.

Apie korupciją praneštų kas penktas gyventojas

Apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad pusė gyventojų ir du iš trijų įmonių vadovų žino, kur pranešti apie korupcijos atvejus, tačiau tai padarytų tik kas penktas gyventojas ir vienas iš keturių vadovų.

Valstybės tarnautojų grupėje devyni iš dešimties apklaustųjų nurodė žinantys, kur pranešti apie korupciją, jog tai padarytų, deklaravo kas antras. Vis dėlto, anot apklausos, tik penktadalis jau susidūrusiųjų su korupcija tarnautojų apie ją pranešė.

Pagrindinės priežastys, lemiančios nenorą pranešti apie korupciją, yra baimė nukentėti pranešus, taip pat įsitikinimas, kad pranešus, asmenys nebus nubausti, ir manymas, kad visi žino apie korupciją, bet nepraneša.

STT inicijuotą tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2020“  pernai lapkritį – šių metų sausį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Iš viso buvo apklausti 1006 Lietuvos gyventojai, 510 įmonių vadovų, 554 valstybės tarnautojai.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Apklausa: renkantis elektros tiekėją – kaina yra svarbiausias argumentas

confident-noyce

Teisėją papirkti bandžiusiai moteriai ir teismo specialistei skirtas laisvės apribojimas

confident-noyce

STT: 2020 metais teismui perduota 91 proc. tarnybos baigtų bylų

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau