Gerinant eismo sąlygas magistralėje „Via Baltica“, dar 2019 metų rudenį baigtas rekonstruoti apie 22 km ilgio Panevėžio aplinkkelis. Tuomet aplinkkelis praplatintas nuo 2 iki 3 eismo juostų, pirmieji 3 km – iki 4 eismo juostų.
Įrengti jungiamieji keliai, viadukas per geležinkelį, tunelinis viadukas ir tuneliniai pravažiavimai, rekonstruoti tiltai per Nevėžio ir Lėvens upes. Eismo saugai gerinti įrengtos 2 „turbo“ žiedinės sankryžos, pėsčiųjų ir dviračių takai, apšvietimas, greičio valdymo ir įspėjimo sistemos – kintamos informacijos kelio ženklai. Rangos darbus atliko AB „Panevėžio keliai“ (dabar AB „HISK“). Bendra projekto vertė – 44,6 mln. eurų. Darbai finansuoti Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir Lietuvos biudžeto lėšomis.
Paliko kelio ženklus
Atrodo, kad su šiuo Panevėžio aplinkkeliu turėtų būti viskas gerai, bet naujienų portalą JP pasiekė skundai su nuotraukomis, kad aplinkkelio ruože vyksta remonto darbai – kelio ženklai nurodo apriboti greitį iki 50 km/h, pastatyti greičio apribojimo ženklai, kurie magistralę ant tilto per Nevėžio upę susiaurina iki vienos eismo juostos.
Skunde išreikštas nusistebėjimas, kad kelininkai kažkada pradėjo kelio remontą, bet užmiršo nuimti kelio ženklus, o kai kurie ženklai net jau ir aplaužyti.
Galioja garantinis terminas
Lietuvos automobilių kelių direkcijai Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiasis komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas paaiškino, kad atitinkamo rekonstruoto aplinkkelio ruože galioja 7 metų garantinis laikotarpis.
„Valstybinės reikšmės kelio A17 Panevėžio aplinkkelio ruožo nuo 10,53 iki 22,06 km rekonstravimo projektas baigtas 2019 metų rudenį. Rekonstrukcijos darbus atliko AB „HISK“. Šiuo metu objektui galioja 7 metų garantinis terminas, kurio metu rangovas yra atsakingas už objekte minėtu laikotarpiu nustatytų defektų šalinimą savo lėšomis. Todėl, nustačius defektus, LAKD įpareigojo rangovą pašalinti juos“, – aiškino vadybininkas ir teigė, kad tam, jog būtų nustatytos tikslios defekto atsiradimo priežastys, rangovui teko samdyti nepriklausomą laboratoriją.
„Nepriklausomos automobilių kelių tyrimų laboratorijos išvados ir rangovo technologiniai pasiūlymai defektų ištaisymui turi būti pateikti LAKD, o rangovas turės imtis defektų šalinimo darbų“, – teigė S. Jansonas.
Įrengė greičio ribojimo ženklus
Pasiteiravus, ar eismui netrukdo sustatyti greičio ribojimo ženklai, nes aplinkkeliu važiuojantis sunkiasvoris transportas nepaiso kelio ženklų ir važiuoja dideliu greičiu bei apdaužo paliktus kelio ženklus, S. Jansonas aiškino:
„Atsižvelgiant į tai, kad garantinis defektas yra didelio eismo intensyvumo magistralės „Via Baltica“ ruože, siekiant užtikrinti eismo saugą iki visiško defektų ištaisymo, įrengti greičio ribojimo ženklai, pagal su LAKD suderintą schemą. Apvažiavimo stulpeliai yra įrengti pagal normatyvinius reikalavimus. Visi eismo dalyviai, taip pat ir sunkiasvorių automobilių vairuotojai, turi paisyti ženklų ir laikytis kitų kelių eismo taisyklių. Apgadinti stulpeliai bus įvertinti, o sugadinti atstatyti. Už greičio kontrolę yra atsakinga policija.“
Vairuotojai turi stebėti ženklus
Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas aiškino, kad už aplinkkelio remonto darbus policija neatsakinga, bet vairuotojai turi stebėti kelio ženklus.
„Po rekonstrukcijų ,šis aplinkkelis nebėra toks avaringas. Jeigu ten yra sustatyti greitį ribojantys kelio ženklai, už juos atsakingi kelio savininkai, o šiuo atveju LKAD. Tačiau vairuotojai turėtų atsižvelgti į kelio ženklus ir sumažinti greitį, koks nurodytas ant kelio ženklo. Keičiasi gyvenimas ir taisyklės – policija neatsako už eismo organizavimą. Tačiau reidus rengiame visoje Panevėžio apskrityje ir, žinoma, aplinkkelyje. Tai labai intensyvus kelias ir automobilių greičiai matuojami įvairiais būdais“, – aiškino pareigūnas.
Statistika
Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenimis 2023 metais iki birželio 1 dienos valstybinės reikšmės keliuose susiformavo 38 juodos dėmės, o tai keturiomis mažiau nei pernai. Panevėžio rajone užfiksuota viena juodoji dėmė kelyje A10 (Panevėžys–Pasvalys–Ryga), sankryžoje ties Įstros aerodromu.
Net 10 iš 38 juodųjų dėmių susidarė dėl eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs, neturintys teisės vairuoti ar pasišalinę iš eismo įvykio vietos asmenys. TKA sudarytame žemėlapyje nurodoma, jog per 2019-2022 metus šioje vietoje įvyko net keturios avarijos, jose žuvo vienas žmogus, sužeisti keturi.
Statistika rodo, kad 2022 metais Panevėžio rajono keliuose žuvo 8 žmonės, sužeisti – 83. Pernai avaringiausias kelias rajone buvo A8 kelias į Kauną. Per eismo įvykius čia sužeista 17 žmonių. Avaringas ir A17 Panevėžio aplinkkelis, čia sužeista 10 žmonių.
Toliau pagal avaringumą rikiuojasi A9 Šiaulių kelias, kur buvo sužeisti 9 žmonės. Taip pat 195 kelias Panevėžys–Krekenava–Kėdainiai. Čia skaičiuojami 7 nukentėjusieji – 2 žmonės sužeisti, 5 žuvo.
