Lapkritis – vėlių mėnuo. Ilgais rudens vakarais mirusiojo siela sugrįžta į namus susitikti su artimaisiais ir tarsi primena: mirtis yra mūsų kasdienybėje, tik jos nepastebime. Mirusieji gludi mumyse, nors gyvename skirtingose erdvėse.
Anas pasaulis ir bendravimas su juo – paslaptingas. Jis lydi žmones nuo žilos senovės. Tačiau jaučiame, kad gyvųjų ir mirusiųjų bendravimas mums reikalingas.
Gūdus ir šaltas lapkritis primena, kad reikia eiti nusilenkti mirusiesiems, o vėjas medžiuose ūžauja irgi ne šiaip sau – jis padeda vėlėms judėti ir žvarbų rudenį surasti kelią į namus pas artimus žmones.
Tie ilgi rudens vakarai ir jaudinama tyla padeda susitikti gyviesiems ir mirusiesiems. Vėlinių laikas primena: gyvieji ir išėjusieji turi gyventi ramiai viename laike, bet skirtingose erdvėse.
Kaip turime pagerbti iškeliavusius anapus? Ar didelėmis puokštėmis, ar daugybe žvakių? O gal tik maldą sukalbėti ir uždegti vieną žvakutę, kuri pleventų vėjyje tarytum mirusiojo dvasia atėjusi iš anapus susitikti su šiapus esančiais?
Nemėgsta dirbtinių gėlių
Ramygalos gatvės kapinėse sutikta panevėžietė Neda sako, kad pagerbti mirusius reikia, bet nereikia persistengti.
„Nepatinka perkrautos puokštėmis kapavietės. Labai nemėgstu dirbtinių, rėkiančių spalvų gėlių puokščių. Taip pat nepatinka daugybė žvakių, kurios sudega, o po to voliojasi ir visai nepuošia kapų“, – įsitikinusi kalbėjo mergina ir teigė, kad kukliai ir paprastai papuošta kapavietė, kur kas geriau už perkrautas kapų puošmenas.
Daug svarbiau pagerbti
Panevėžietis Audrius naujienų portalui JP sakė, kad dėl kapų puošybos ginčytis nėra ko.
„Labai puošti ar kukliai pagerbti, tikros ar plastmasinės, viena ar 5 žvakutės? Anksčiau buvo svarbu, ką kaimynai pagalvos? Dabar – madinga, nemadinga.
Man svarbu, kad pagerbiau, prisiminiau, dūšioj ramu, o visa kita juk taip laikina, nes visi ten būsim ir tada vis tiek susilyginsim“, – paprastai kalbėjo vyras.
Gausi puošyba pavirsta šiukšlėmis
Panevėžio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo rektorato rektorius kunigas Sigitas Sudentas teigė, kad užversti kapaviečių gausybe gėlėmis ir žvakutėmis nereikėtų.
„Lankant kapus per Visų šventųjų dieną ir Vėlines, geriausiai uždegti vieną žvakutę. Tie gausūs puošimai – nepatartini. Juolab kad laikmetis kitoks – gamtą tausoti reikia. Juk vėliau kapų puošyba pavirsta šiukšlėmis. Geriau – nuoširdi malda ir pašventinta žvakutė. Uždegta pašventinta žvakutė šviečia sielai danguje ir tai sielai gera. Žmonės eina lengviausiu keliu. Pristato daugybę žvakelių, kurios nieko nereiškia“, – teigė kunigas ir sakė, kad ir malda gali būti sukalbėta savais žodžiais, bet nuoširdi.
Turime savo šventuosius
Marijonų koplyčios kunigas teigė, kad už mirusiuosius bažnyčiose maldos bus kalbamos aštuonias dienas.
„Mums reikia pasimelsti už artimųjų sielas, kad jos būtų ramios. Mirusiesiems atsilyginame malda. Bažnyčių sienos nukabintos šventųjų paveikslai, bet mes kiekvienas danguje turime savo šeimos šventąjį. Tai ir mama, ir močiutė, ir tėtis, ir senelis. Kuo daugiau melsimės už mirusiuosius, tuo gausime didesnę palaimą ir pagalbą iš jų. Išmokime dvasiškai bendrauti su mirusiais“, – kvietė maldai už mirusius kunigas S. Sudentas.
