Kultūros ir meno premijos laureatas V. Rubavičius: „Savivaldą politinis elitas naudoja savoms reikmėms“

V. Rubavičius.

Povilą pažįstu jau senokai. Artimiau susipažinome, kai jis kėlė Sąjūdį į Panevėžio tarybą pirmajai kadencijai. Tada teko būti ir Panevėžyje, kaip tik kalbėtis su jo aplinkos žmonėmis ir su panevėžiečiais apie savivaldos plėtros būtinumą.

Kai su žmonėmis pakalbi, pateiki jiems europinių pavyzdžių,  jie staiga ima suprasti, kad tai, kad čia pas mus vadinama savivalda, yra tiktai žodis „savivalda“, tačiau tikrosios savivaldos nėra. O jeigu nėra tikros savivaldos, tai visa visuomenė yra politiškai neįgali.

Kas tada yra įgalus? Įgalūs yra tiktai administraciniai organai ir tie žmonės, kurie tuose organuose sėdi ir juos valdo. Iš čia ir kyla mūsų žmonių nuolankumas prieš valdininkus ir ta politinių partijų, politinio ir ekonominio elito visagalybė. Kitaip tariant, visuomenė politiškai neįgali, o politiškai įgalūs tik tie, kurie turi valdžią. Ir kuo didesnė valdžia tavo rankose, tuo tu politiškai esi įgalesnis.

Ši susikūrusi sistema yra naudinga valdantiesiems ir su ta sistema suaugusiems bei ja besinaudojantiems žmonėms. Tokių visur yra, todėl keisti valdžia tikrai  nieko nenori, o žmonės politiškai neįgalūs keisti.

Istorija Panevėžyje jau po pirmos kadencijos išsirutuliojo tokia linkme, kad žmonės, kurie pateko į savivaldą, ėmėsi valdyti, – tai buvo ir Povilo Urbšio žmonės – taip pat pamatė, kokius pranašumus teikia susiklosčiusi sistema, kad norint plėtoti realią savivaldą, reikia dalį valdžios atiduoti bendruomenėms ir žmonėms.

Na, o tada jau kyla daug sunkumų: su žmonėmis reikia tartis, reikia bendrauti. O kai neatiduoti tos galios, kuri yra tavo rankose ar šiaip tau teko, tada gali valdyti nesitardamas arba dovanodamas, darydamas vieniems ar kitiems malonę, paskirdamas kokiam bendruomenės projektui kelis šimtus ar keliolika tūkstančių eurų. Ir tada esi didelis ponas, ir žmonės į tave žiūri kaip į poną – kaip į galintį, kaip į padedantį ir panašiai, o paskui tu gali tai panaudoti rinkimuose.

Povilas norėjo tą sistemą keisti, bet nutiko taip, kad sistema pasirodė stipresnė. Ir kiek mes kalbėdavome  apie savivaldą jam būnant Seime, kur jis savivaldos komitete ir darbavosi, Povilas taip ir sakydavo: kai tik keli savivaldos klausimus, staiga pamatai, kaip visi susivienija, visų politinių partijų atstovai tampa vieningi. Atsakymas būna toks: dar nereikia, dar ne laikas, mūsų visuomenė dar nėra subrendusi. Taip visuomenė niekada ir nesubręs, nes ji jau bręsta trisdešimt metų, bet taip niekaip ir nesubręsta.

Ką mes matome dabar rinkimuose, kada rinkimų komitetai laimi? Bet rinkimų komitetus, pasirodo, sėkmingai kuria įvairių partijų atskilėliai arba buvę partijų lyderiai naudojasi dabar žmonių nepasitenkinimu partijomis. Kitaip tariant, savivaldos idėją mūsų politinis elitas sėkmingai naudoja savo tikslams.

Savivaldą  reikia pradėti kurti ne nuo tiesioginių merų rinkimų, bet nuo seniūnų ir seniūnijų įtvirtinimo, nuo visos savivaldos sistemos kaitos. Čia yra didelis darbas ir, aišku, niekas neturi jėgų ir nenori jo pradėti, nes tam reikia sutelktinės politinės valios.

Kiek Povilo jėgos leido, tiek jis stengėsi tai daryti. Bet matome situaciją Panevėžyje, kur noras iš tikrųjų kažką rimtai pakeisti užgauna daugelį valdžioje esančių ir su valdžia suaugusių žmonių, ir reakcija tokia: kam keisti, jeigu ir taip gerai gyvenam. Yra daug žmonių, kuriems mūsų istorinė patirtis rodo, kad permainos – sudėtingas laikas, ir gal geriau ramiau, nors ir skurdžiau, ramiau, kai viską žinai, kai gyvenimas yra nusistovėjęs. Kur Lietuva nueis su tokiu mąstymu, mes matome. Nors visi tikina, kad gyvename čia geriausius laikus, manau, kad tie laikai yra labai jau pagražinti. Ir pagražinti kaip tik valdžios žmonių.

Kiek pažįstu Povilą, jis turi daug teigiamų politiko savybių. Jis yra tiesus, atviras, doras politikas, kiek man teko tuo įsitikinti.  Visada laikėsi žodžio. Manau, kad konfliktas Panevėžyje išaugo iš jo noro pabandyti įgyvendinti jau anksčiau formuluotas mintis ir idėjas, vienaip ar kitaip diegti tikrosios savivaldos pradus mieste.

Kaip tai pavyks – sunku pasakyti. Linkėčiau, kad Panevėžys taptų pirmąja rimta kregžde tarp visų miestų, kur būtų suformuotos realios mažesnės seniūnijos, kuriose dalis valdžios būtų nuleista žemyn ir žmonės galėtų tiesiogiai rinkti, sakykime, seniūnaičius. Kad šiems būtų suteiktos ir kompetencijos, ir pinigai žmonėms reikalingoms funkcijoms vykdyti – ir be aukščiau esančių organų pagalbos bei leidimo.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš visuomeninio rinkimų komiteto „Kurkime jaukų miestą KARTU“ Panevėžio rinkimų apygardoje Nr.32 politinės kampanijos sąskaitos. Užs. Nr. JPR019.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

LLRA-KŠS ir A. Skardžius dėl neatitikimų prašo VRK perskaičiuoti balsus Seimo rinkimuose

confident-noyce

Konservatorių kandidatai per antrąjį turą tikisi mažiausiai 20 mandatų

confident-noyce

A. Armonaitė: norisi kuo daugiau mandatų, bet konkretaus tikslo neturime

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau