-0.3 C
Panevėžys
Antradienis, 23 balandžio, 2024

KT: tvarka dėl atlyginimo už medikų padarytą žalą prieštarauja Konstitucijai

AutoriusbnsFotobns

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį paskelbė, kad baigtinį į medikų padarytą žalą galinčių pretenduoti asmenų sąrašą nustatanti įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai.

KT konstatavo, kad straipsniu, pagal kurį ne visi asmenys, dėl paciento mirties patyrę neturtinę žalą, turi teisę į tokios žalos atlyginimą, Seimas „nepaisė iš konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų kylančio reikalavimo sudaryti visas reikiamas teisines prielaidas padarytą žalą ją patyrusiems asmenims atlyginti teisingai“.

Pasak nutarimo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas tiek, kiek pagal jį ne visi asmenys, dėl paciento mirties patyrę neturtinę žalą, turi teisę į tokios žalos atlyginimą, prieštarauja Konstitucijai.

KT nagrinėjo į vieną bylą sujungtus kelis Vilniaus apygardos teismo prašymus.

Šis teismas prašė ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo straipsnis, nurodantis asmenis, turinčius teisę gauti kompensacijas dėl medikų padarytos turtinės ir neturtinės žalos.

Vilniaus apygardos teismo teigimu, minėtas įstatymas įtvirtina baigtinį tokių asmenų sąrašą, todėl ne visi patyrusieji žalą turi teisę į jos atlyginimą.

Teismo teigimu, pavyzdžiui, įstatyme nenumatyta, kad dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis paciento broliai ar seserys.

Pagal galiojančią tvarką, teisę į žalos atlyginimą turi pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Tai yra nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, nedarbingi tėvai (įtėviai) ar kiti nedarbingi išlaikytiniai, taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties.

Be to, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai), pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys.

Įstatyme nenurodyti asmenys žalos atlyginimo gali reikalauti pagal bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra kreiptis į teismą atsakovu nurodydami sveikatos priežiūros įstaigą. Žala tokiu atveju atlyginama iš tos įstaigos lėšų, o ne iš specialios sąskaitos, į kurią lėšas perveda visos sveikatos įstaigos.

Vilniaus apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymas įtvirtina dualistinę žalos atlyginimo sistemą, kai jame nurodyti asmenys gali tiesiai kreiptis į įgaliotą instituciją ir gauti kompensaciją, o jame nenurodyti asmenys dėl žalos atlyginimo turi bylinėtis.

Anot skundo, tokiu būdu pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui principas. Be to, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teismą ir reikalauti teisingai atlyginti padarytą žalą.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai

confident-noyce

„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą

confident-noyce

Po sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro žala aplinkai gali siekti beveik 5,8 mln. eurų

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau