Štai ką pridarė vadinamoji „gargantiua kruša“, potencialiai galinti tapti rekordine.
Mokslininkai iš Pensilvanijos universiteto neseniai analizavo krušą, kuri 2018 metų vasario 8 d. krito Argentinos Vilja Karlos Paso mieste.
Aprašyta „Bulletin of the American Meteorological Society“, ši kruša pasižymėjo ypatingai masyviais ledėkais, kurių skersmuo siekė nuo 18,7 iki 23,6 centimetrų.
Kruša vadinami ledo gabalėliai, kurie susiformuoja, kai vandens lašeliai krūvon sušąla vėsiuose aukštutiniuose audros debesų regionuose.
Krušos ledėkai didėja judėdami aukštyn ir žemyn audros kylančio oro srovėje, kur jie pagauna daugiau vandens ir palaipsniui formuoja naujus ledo sluoksnius. Galiausiai, kuomet audros oro srovės nebepajėgia išlaikyti ledokšnių svorio, jie nukrenta žemėn.
Naujojo tyrimo metu mokslininkai drauge sujungė milžiniškos Argentinos krušos liudininkų pasakojimus, fotografijas, apsilankymus paveiktose vietovėse, meteorologinius duomenis ir audrą stebėjusių radarų rodmenis, rašo iflscience.com.
Tyrėjai nustatė, kad audros oro srovių sukimosi greitis, atrodo, turintis tam tikrų sąsajų su krušos ledėkų dydžiu, tačiau šie ryšiai nėra iki galo suprantami.
Vykdydami savo tyrimus, mokslininkai pasiūlė, kad kruša, kurios ledo gabalai yra didesni nei 15 centimetrų, turėtų būti klasifikuojama, kaip „gargantiua“.
Tyrimui vadovavęs autorius ir Pensilvanijos universiteto Meteorologijos ir atmosferos mokslų departamento docentas Matthew Kumjian teigė, kad tai buvo sūkurinės audros superakis (angl. – supercell), priklausanti stiprių, ilgai išsilaikančių audrų klasei.
„Sūkurinių audrų superakys pasižymi labai stipriais, plačiais kylančio oro srovių regionais, kurie yra svarbūs didelių ledėkų augimui. Oro tekėjimo sąlygos audroje leidžia kritulių dalelėms oro srovėje keliauti didelius nuotolius, kas maksimaliai padidina laiką, kurį jie praleidžia krušos augimui tinkamame regione,“ – aiškino jis.
Nepaisant detalių, vienas dalykas yra aiškus: gargantiua kruša gali pridaryti rimtų nuostolių. Tyrime pristatoma daugybė skirtingo tipo nuostolių turtui, tarp kurių aplamdyti automobiliai ir skirtingose miesto vietose apgadinti namų stogai, apie kuriuos pranešė liudininkai Argentinoje.
Tyrėjai taip pat prisiminė anksčiau dokumentuotas milžiniško dydžio krušas, kurios krisdavo kiaurai namų stogus ir nuklodavo pastatų grindis.
Didžiausia oficialiai užfiksuotas krušos ledėkas iš Argentinos superakies audros, atrodo, viršys dabartinį oficialų rekordininką – 20,3 centimetrų skersmens ledėką, kuris 2010 metų birželio 23 d. krito netoli Viviano, Pietų Dakotoje.
Deja, tačiau mokslininkams nepavyks šios krušos ledėkų įtraukti į Gineso rekordų knygą, nes fiziniai jų likučiai jau seniausiai yra ištirpę.
„Nėra jokių fizinių pavyzdžių, kurie galėtų būti oficialiai išmatuoti, taigi apytikriai išmatavimai ir išliks vien tik apytikriais išmatavimais,“ – užbaigė Kumjian.