Kraujo donorystė gali padėti sužinoti apie pavojingą ligą anksčiau

Kraujo donorystė gali padėti sužinoti apie pavojingą ligą anksčiau

JP / NKC nuotr.

Apie ką pirmiausiai pagalvojate, išgirdę siūlymą duoti kraujo? Taip, šis ganėtinai paprastas, tačiau kilnus darbas gali išgelbėti gyvybę. Ir padėti galite ne tik avarijose sužeistiems, operuojamiems ar nelaimingų atsitikimų metu nukentėjusiems žmonėms – didžiulę paslaugą, tapdami kraujo donoru, galite padaryti ir patys sau. Apie tai, kaip kraujo donorystė gali pasitarnauti donoro sveikatai ir netgi padėti sužinoti apie pavojingą ligą anksčiau, pasakoja Nacionalinio kraujo centro (NKC) gydytoja Rasa Lembergienė.

Kraujo donorystė – tarsi reguliari sveikatos patikra

„Donoras, kuris reguliariai duoda kraujo, iš esmės reguliariai tikrinasi ir savo sveikatą, mat kaskart prieš kraujo paėmimo procedūrą jam yra atliekami kraujo tyrimai. Pirmiausiai patikrinamas hemoglobino kiekis kraujyje. Net jeigu jis per žemas ir donoru būti neleidžiama, žmogus gauna gydytojo rekomendacijas, ką daryti, jog hemoglobino kiekis atsistatytų. Jam patariama, kaip susitvarkyti mitybą, kokius preparatus vartoti,“ – pasakoja ilgametė donorų organizatorė ir gydytoja R. Lembergienė.

BIC

Vėliau, po kraujo paėmimo procedūros, atliekama kiekvienam donorui labai svarbi kraujo patikra NKC laboratorijoje. Čia kraujas tiriamas dėl šešių kraujo keliu plintančių infekcijų: hepatito A, hepatito B, hepatito C, parvoviruso B19, ŽIV ir sifilio.

„Profilaktiškai žmogui hepatitai nėra tiriami, patikrinti įmanoma tik paties paciento noru, o toks tyrimas kainuoja. Dažnai žmonės apie tai nesusimąsto, o jei yra infekuoti vienu iš hepatitų, jokių ryškių simptomų net nejaučia – būna, jog pragyvena ir 5, ir 10 metų nieko nenutuokdami. Po kraujo ištyrimo kilus įtarimui dėl galimos infekcijos, kiekvienu atveju donorą asmeniškai kviečiamės į konsultaciją, pasakome, ką rodo kraujo tyrimas. Vėliau žmogus nukreipiamas tolimesniems ir išsamesniems tyrimams,“ – pasakoja gydytoja ir priduria, kad laiku sužinota informacija gali padėti užbėgti už akių pavojingai ligai.

Apsisprendimas duoti kraujo buvo lemtingas

Kad kraujo donorystė padeda gelbėti gyvybes, pritarti galėtų ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja Raminta Vilkevičienė. Daugiau kaip prieš 8 metus sveikai gyvenanti trijų vaikų mama pagaliau ryžosi tapti neatlygintina kraujo donore, tačiau atlikus hemoglobino tyrimą, buvo nustatyta, jog šis donacijai yra per žemas.

Paradoksalu, bet lygiai po metų, tą pačią dieną, ji sužinojo, kad serga kraujo vėžiu. Liga užklupo tada, kai R. Vilkevičienė labiausiai nesitikėjo.Gydymo metu moteriai buvo atliktos dvi kaulų čiulpų transplantacijos, iš viso jai buvo atlikta daugiau kaip 150 kraujo perpylimų. Atlaikiusi visas procedūras ir pagaliau pasveikusi, R. Vilkevičienė teigia dar kartą įsitikinusi kraujo donorystės prasme ir svarba tiek dovanojantiems kraujo, tiek jį gaunantiems.

Reguliarių donorų kraujo čiulpų veikla spartesnė

Ankščiau visuomenėje vyravo mitas, kad daugumą ligų gydyti galima reguliariai nuleidžiant seną kraują –  neva paskui atsigamins naujas. Pasak R. Lembergienės, kaulų čiulpai nenutrūkstamai gamina raudonuosius kraujo kūnelius ir tai yra natūralus procesas, kuris nuolat vyksta kiekvieno sveiko žmogaus organizme, o kraujo donorystė ilgainiui šį procesą tik dar labiau pagreitina.

„Žmogaus, kuris reguliariai duoda kraujo, kaulų čiulpai paprasčiau reaguoja į kraujo netekimą ir nelaimės atveju, jei, pavyzdžiui, įvyktų didelis nukraujavimas, tokiam žmogui visas mechanizmas suveiktų greičiau – jo kaulų čiulpai sparčiau atnaujintų kraują,“ – teigia NKC gydytoja.

Vienam gyvybė, kitam – naujos jėgos

Nors moksliškai nėra įrodyta, tačiau nuolatiniai donorai linkę teigti, jog po kraujo paėmimo procedūros juos aplanko pakylėjimo jausmas, užplūsta energija.

„Išties dažnai girdime, kad donorystė suteikia naujų jėgų, žmonės jaučiasi gyvybingesni, lengvesni. Tai nėra moksliškai patvirtinta, nes kiekvienas organizmas individualus ir savitai reaguoja į kraujo netekimą. Galbūt lengvumas aplanko, nes vienu kartu žmogus netenka beveik pusės litro kraujo. Nors aš šioje vietoje įžvelgiu labiau disciplinos privalumus. Nuolatinė pareiga, atsidavimas kilniam tikslui ir žinojimas, jog kažkam tai vienintelis galimybė pasveikti – štai kas priverčia žmogų gerai jaustis,“ – įsitikinusi nuolat su kraujo donorais dirbanti R. Lembergienė.

Taip pat medikė priduria, kad padaryti gerą darbą, o ypač šiuo, prieššventiniu laiku, gali būti ypatinga dovana tiek sau, tiek tam, kuriam to labiausiai trūksta. Būtent žiemos ir švenčių metas gerokai praretina nuolatinių donorų gretas: daugelis pasineria į dovanų pirkimo ir namų ruošos maratoną, kiti išvyksta atostogauti arba renkasi daugiau laiko praleisti su vaikais bei artimaisiais. Maža to, šaltuoju metų laiku padaugėja ir nelaimingų atsitikimų kelyje, jų metu patirtų sužalojimų, plinta virusinės gripo infekcijos, kiti lengvesni negalavimai dėl kvėpavimo takų infekcijų, kurie praretina nuolatinių donorų gretas.

Visi, norintys paaukoti kraujo, gali tai padaryti NKC padaliniuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, taip pat viešųjų akcijų metu.

AIK

AMES

Kraujo labaratorija

KTU

Basakojis

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.