24.3 C
Panevėžys
Ketvirtadienis, 30 birželio, 2022

Kraujo donorai mažiau serga hepatitu, tačiau padaugėjo sifilio atvejų

AutoriusBNSFotoDELFI

Kraujo donorų infekuotumo pernai metų apžvalga Lietuvoje rodo, jog sumažėjo sergančiųjų hepatitu, tačiau padaugėjo sifilio atvejų, paskelbė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). 

„Mažėjančios infekuotumo tendencijos ir tendencija, kai tarp pastovių kraujo donorų nustatomas mažesnis infekuotumas, lyginant su pageidaujančiais tapti donorais, rodo gerėjančias galimybes užtikrinti kraujo saugumą Lietuvoje“, – pažymėjo ULAC direktorius Saulius Čaplinskas.

Anot centro, tiriant kraujo donorus pernai rasta mažiau hepatitų B ir C, tačiau daugiau sifilio. Tai rodo centro medikų atlikta kraujo donorų infekuotumo infekcijomis 2021 metų apžvalga.

Joje teigiama, kad pernai privalomai tiriant kraujo donorus dėl infekcijų serologinių žymenų, hepatitų B ir C infekcijos žymenys nustatyti 41 donorui, užpernai – 48.

Tiriant kraujo donorus dėl sifilio pernai nustatyti 33 donorų infekuotumo atvejai, 2020 metais dešimčia atvejų mažiau – 23.

Tiriant kraujo donorus dėl ŽIV infekcijos, nustatyti keturi ŽIV infekcijos atvejai (donacijos). Užpernai ŽIV infekcijos tarp kraujo donorų buvo rasta tiek pat. Tuo tarpu 2015 – 2019 metais donorų patikros metu ŽIV infekcija vidutiniškai buvo randama nuo septynių iki 10 atvejų per metus.

Visų infekcijų serologinių žymenų, išskyrus ŽIV, daugiau nustatyta tarp pageidaujančių tapti donorais, lyginant su pastoviais donorais.

Analizuojant septynerių metų (2014 – 2020) kraujo donorų infekuotumo statistiką, nustatyta, kad infekcijų paplitimo rodiklis 1000 donacijų Lietuvoje sumažėjo – hepatito C per minėtą laikotarpį sumažėjo 7,5 karto, kitų infekcinių žymenų (sifilio, ŽIV ir hepatito B infekcinių) – vidutiniškai 3,2 karto.

ULAC primena, kad siekiant užtikrinti donorinio kraujo saugumą, visi kraujo ar kraujo produktų donorai privalomai serologiškai tiriami dėl transfuzijų keliu perduodamų infekcijų nustatant ŽIV, hepatitų B ir C infekcijų bei sifilio laboratorinius žymenis.

Nuo 2009 metų, siekiant nustatyti užkrečiamųjų ligų ŽIV, hepatitų B ir C infekcijų sukėlėjus kuo ankstyvesnėje užkrečiamos ligos stadijoje, visas donorų kraujas taip pat tiriamas taikant nukleino rūgščių amplifikacijos tyrimo metodą, leidžiantį infekcijas išaiškinti jų inkubacinio laikotarpio metu.

Aptikus infekcinių ligų žymenis, visas donoro kraujas, ar jo komponentai toliau nenaudojamas, o kraujo donorystė infekuotiems asmenims uždraudžiama.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Iš Vilniaus į Kauną sraigtaspanriu išgabentos donoro kepenys

confident-noyce

Liga vaikystėje iš vaikino atėmė svarbų pojūtį ir sukliudė siekti svajonių: dabar perspėja kitus

confident-noyce

PSO: beždžionių raupų protrūkis šiuo metu nelaikytinas tarptautine sveikatos krize

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau