Galimam priešo judėjimo stabdymui ruošiama mažiausiai 11 tiltų, dviejuose iš jų jau įrengtos neutralizavimo priemonės, sako krašto apsaugos ministerijos viceministras Karolis Aleksa.
„Mes kalbame bent apie 11 tiltų, prietilčių. Su dviem tiltais yra susitvarkyta, tos priemonės įrengtos dėl jų neutralizavimo, jeigu reikės tai padaryti“, – trečiadienį surengtame „Vilniaus skydo“ kontrmobilumo priemonių parko pristatyme kalbėjo viceministras.
„Taip pat vyksta darbas toliau ties likusiais tiltais. Nenoriu geografinių vietovių vardyti ir man atrodo nereikia priešui atskleisti visos tos informacijos, kuri būtų jam naudinga“, – pažymėjo K. Aleksa.
Praėjusių metų rugsėjo pradžioje Panemunės pasienio kontrolės punkte Pagėgiuose įtvirtinimai pastatyti ant Panemunės (Karalienės Luizės) tilto. Vėliau spalį gynybiniai įtvirtinimai pastatyti ir ant Panemunės–Tilžės aplinkkelio tilto per Nemuną, vedančio į Kaliningrado sritį.
Kaip rašė BNS, buvusi centro dešinės Vyriausybė buvo nutarusi Lietuvoje įsteigti 27 kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkus. Gegužę naujoji centro kairės Vyriausybė pranešė planuojanti padvigubinti tokių parkų skaičių.
„Mes ne tik tęsiame darbus, tačiau taipogi ir plečiame. Ir čia svarbūs akcentai yra tai, kad mes kalbame dabar ne tik apie 27 inžinierių priemonių parkus visoj Lietuvoje, tačiau ir 50“, – sakė K. Aleksa.
„Yra tikslas, kad kitais metais tie parkai būtų įrengti. Tiek kalbant apie civilines teritorijas, tiek apie karines teritorijas“, – teigė jis.
Viceministro teigimu, pirmiausia siekiama parengti teritorijas kontrmobilumo parkams, kad vos tik gavus priemones jas būtų galima gabenti į numatytas vietas.
„Yra galimybės labai didžiulės užpildyt (kontrmobilumo parkus – BNS), bet užpildai, kiek tuo metu turi pinigų. Tai mūsų tikslas, kad (…) jose vis tiek būtų tas pradinis komplektas priemonių, bet po to, kad būtų galima jas plėsti kuo greičiau“, – BNS sakė K. Aleksa.
Netoli sienų su Rusija ir Baltarusija steigiamuose parkuose saugomi „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“, betoninės kelio užtvaros, pjaunanti viela, kelio blokai, jūriniai konteineriai.
BNS skelbė, kad plečiant esamą šalies karinio kontrmobilumo arsenalą, per ateinančius dešimt metų kontrmobilumo priemonėms Lietuva ketina skirti apie 1,1 mlrd. eurų.
Anot K. Aleksos, didžioji dalis šių lėšų bus skirta iki 2030 metų.
„Didžioji, nemaža dalis to finansavimo bus skirta iki 2030 metų, kada mes siekiame ir sukurti diviziją, ir įgyvendinti kitus svarbius projektus, kaip Vokietijos brigada“, – žurnalistams sakė viceministras.
