Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad Lietuva jau svarsto, kiek ir kokių priešpėstinių minų reikėtų įsigyti bei gaminti, šalyje denonsavus Otavos konvenciją.
„Tikrai, manau, kad turėsime įvairių opcijų: tiek prieštankinių, tiek priešpėstinių minų gamybos variantai apsvarstyti. Taip pat kadangi suplanuotas vizitas į Suomiją, rytoj vakare išskrendu, ten taip pat su gamintojais kalbėsime apie įsigijimo galimybes“, – Seime žurnalistams sakė ji.
Anot ministrės, dar nėra galutinai apsispręsta, kokio tipo minų reikėtų įsigyti – ar tų, kurias draudžia Otavos konvencija, ar tų, kurios „iš esmės dar patektų į Otavos konvencijos nedraudžiamų minų sąrašą“.
„(…) detalizuosime, kokie įsigijimai, kokiomis apimtimis būtų daromi“, – teigė ministrė.
Pasak D. Šakalienės, tai, kad keturių valstybių gynybos ministrai vienu metu bendru pareiškimu pranešė apie planus trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, yra stiprus ir aiškus signalas, kaip rimtai žiūrima į atgrasymą ir savo sienų gynybą.
Krašto apsaugos ministrės teigimu, artimiausiu metu turėtų būti sušauktas Valstybės gynimo tarybos posėdis ir priimtas sprendimas trauktis iš minėto tarptautinio susitarimo.
„Tada prezidentas galėtų nešti šį pasiūlymą į Seimą balsavimui dėl denonsavimo. Seime tikrai tikėtumėmės palaikymo“, – sakė D. Šakalienė.
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai antradienį paskelbė apie ketinimus pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.
Tam dar turės pritarti šalių parlamentai.
Bendrame ministrų pareiškime teigiama, jog saugumo padėtis regione „iš esmės pablogėjo“, o karinės grėsmės NATO valstybėms narėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija, „labai padidėjo“.
Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.
Lietuva Otavos konvenciją ratifikavo 2003 metais.
Šalis neseniai pasitraukė ir iš tarptautinės konvencijos, draudžiančios kasetinius šaudmenis.
