Krašto apsaugos ministerija (KAM) pritaria Finansų ministerijos siūlomam bankų solidarumo įnašui, tačiau mano, kad projektas turėtų pabrėžti poreikį skirti finansus ne vien tik dvigubos paskirties civilinei infrastruktūrai, bet ir kariniams projektams, būtiniems sąjungininkų karių priėmimui.
„Įstatymo projekto preambulėje išdėstyta nuostata imtis priemonių Lietuvos Respublikos gynybai ir saugumui stiprinti, užtikrinant karinės infrastruktūros projektų, kuriais siekiama operatyviai užtikrinti NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje, įgyvendinimą, neatitinka įstatymo projekto nuostatos, reglamentuojančios surinktų lėšų panaudojimo tikslą“, – Krašto apsaugos ministerijos išvadoje teigia kanclerė Kristina Deviatnikovaitė.
Anot institucijos, tiek karinio mobilumo, tiek karinio transporto infrastruktūra yra dvigubos paskirties civilinė infrastruktūra, kuri neturi tiesioginės sąsajos su gynybos poreikiais.
„Pažymėtina, kad karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektai yra ne karinė, o civilinė dvigubos paskirties infrastruktūra, tiesiogiai nesusijusi su karine infrastruktūra ir gynyba. Pagal įstatymo projekto nuostatas skiriami asignavimai nepagerintų karinės infrastruktūros, būtinos tiesiogiai priimant NATO sąjungininkus, pvz., NATO brigadai bei kariniams poligonams reikalingos infrastruktūros, sukūrimo“, – aiškinama tekste.
KAM pasiūlė, kad surinktos lėšos naudojamos karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams, taip pat galėtų būti naudojamos karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ar sukūrimo projektams finansuoti.
„Įgyvendinant šį įstatymą surinktos lėšos naudojamos karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti“, – siūloma dokumente.
ELTA primena, kad Finansų ministerija kovo pradžioje parengė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą – juo bus papildomai apmokestinti išaugusius pelnus fiksavę komerciniai bankai, o pajamos – skiriamos krašto apsaugai.
Mokesčio įnašo baze ministerija siūlo nustatyti grynųjų palūkanų pajamas, kurios daugiau nei 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Be to, būtų nustatomas 60 proc. laikinojo solidarumo įnašo tarifas, paliekant pajamų rezervą galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.
Pirmąkart Lietuvos bankas (LB) ir Finansų ministerija augančius bankų pelnus komentavo vasario pradžioje. Jau tada užsiminta laikiną jų apmokestinimą kaip vieną iš priemonių – pajamas numatant skirti krašto gynybai.
LB anksčiau taip pat siūlė peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą, didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondo normą.
Pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor – 2022 m. fiksavo pelno augimą.
„Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis, palyginti su 2021 m.
Grynasis SEB pelnas didėjo 49 proc. – iki 172,3 mln. eurų.
„Luminor“ pelnas pernai kilo nuo 74,7 mln. iki 124,7 mln. eurų.
