Mūsų senoliai tikėjo, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Jei pirmą kartą pamatai gandrą skrendantį – viskas puikiai ir sparčiai seksis. Jei pirmą kartą pamatai gandrą tupintį – viskas šiemet eisis iš lėto. Ankščiau kaimuose buvo labai laukiama pasirodant pavasarinių gandrų, buvo manoma, kad pamačius gandrą visi darbai, kaip iš pypkės eis, seksis arti, sėti, galvijus auginti, šienauti, rugius sėti.
Sakoma, kad kai gandras parskrenda, ateina tikrasis pavasaris. Lietuvoje gandras yra mylimiausias paukštis, nešantis laimę namams.
Gandras tarsi išvaiko paskutinius žiemos ledus. Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Jei pirmą kartą pamatai gandrą skrendantį – viskas puikiai ir sparčiai seksis. Jei pirmą kartą pamatai gandrą tupintį – viskas šiemet eisis iš lėto.
Netekėjusios merginoms pamatytas skrendantis gandras reiškė, kad jos šiemet ištekės. Tupintis – kad dar tebetupės savo tėvų namuose. Mokiniui skrendantis gandras – kad sėkmingai „perskris“ į kitą klasę. Stovintis – kad pasiliks toje pačioje klasėje antriems metams.
Šia diena prasideda šiltasis metų pusmetis. Senoliai sako, kad šią dieną meškos ritasi iš guolio. Be to, kažkada Gandrinės buvo laikomos prosenoviškais Naujaisiais metais. Tad neveltui šią dieną svarbūs spėjimai ir tikima, kad kokios pirmos naujų metų dienos, tokie ir visi metai.
Dar vienas su švente susijęs keistas paprotys – tikėjimas, kad šią dieną gyvatės po žemę savo karalienės karūną ritinėja, taip žadindamos gamtą. O jei šią karūną iš jų pavogsi, viską žinosi, kitų mintis skaitysi, žinosi, kur turtai paslėpti.
Apie baltuosius gandrus:
Baltasis gandras yra didelis, apie 4 kg sveriantis paukštis. Lietuvoje dauguma gandrų porų peri pavieniui, tačiau neretai pasitaiko nedidelių kolonijų, kur keli lizdai sukraunami labai netoli vienas kito – netgi viename medyje. Krašte yra tik kelios glaustos kolonijos, kur nedideliame plotelyje peri po keliolika porų. Gandras laikomas ekologiškos – žmonėms gyventi sveikos – aplinkos ir tausojamojo žemės ūkio indikatoriumi.
Gandrai natūraliai lizdus krauna senuose medžiuose, kurių laja reta, arba ant pastatų, statinių. Mielai pasinaudoja žmonių į medžius įkeltomis platformomis lizdui krauti. Jau nuo senų laikų jos keliamos ir ant pastatų ar specialių stulpų. Gandrai minta smulkiais stuburiniais ir stambiais bestuburiais. Telkiasi, kur pagerėja maitinimosi sąlygos – šienaujamuose, ariamuose plotuose.
Bitėnų kaime, šalia Rambyno, yra didžiausia gandrų kolonija Lietuvoje. Kasmet čia peri apie 50 gandrų porų. Bitėnuose yra pušų, kuriose gandrai susikrovė net po kelis lizdus. Šis reiškinys unikalus tuo, kad paprastai gandrai suka lizdus pavieniui, turėdami savo maitinimosi teritoriją.