Kovo 11-osios akto signataras E. Bičkauskas ragina giliau diskutuoti apie saugumo politiką

Kovo 11-osios akto signataras E. Bičkauskas ragina giliau diskutuoti apie saugumo politiką

Saulius JAKUČIONIS (BNS) / BNS nuotr.

E. Bičkauskas.

Kovo 11-osios akto signataras, buvęs Seimo narys Egidijus Bičkauskas pirmadienį paragino politikus išsamiau diskutuoti apie Lietuvos užsienio ir saugumo politiką, o santykius su Rusija vystyti siekiant netapti galimo konflikto žiežirba.

„Gerbiami Seimo nariai, nenusišalinkite nuo pačių svarbiausių Lietuvos ateičiai politinių klausimų svarstymo ir, o tai ne mažiau svarbu, priešinkitės bet kokių barjerų statymui aptariant ir diskutuojant šiuos klausimus visuomenėje. Bendrą ir neginčijamą politinę kryptį jau turėjome“, – per iškilmingą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo minėjimą Seime sakė E. Bičkauskas.

„Manau, jog šie klausimai neturėtų likti nuošalyje nei renkant Europos Parlamento narius, nei, juo labiau, Respublikos Prezidentą“, – pridūrė jis.

BIC

Signataro teigimu, dabartinės grėsmės Lietuvos nepriklausomybei kyla ne tiesiogiai iš Lietuvos santykių su Rusija, o „iš didžiųjų pasaulio galių tarpusavio santykių ir galimų konfliktų tarp jų, kai siekiant jų išvengti ar juos sureguliuoti, gali iškilti klausimai dėl tam tikrų nuolaidų ar aukų“.

„Nenoriu, kad Lietuva būtų tokių konfliktinių santykių viena iš žiežirbų ar katalizatorių. Viena ar kartu su kitais. Pati sau, ar kad ir nesąmoningai ar net norėdama įsiteikti ir vykdydama kitų valią ir sudarydama situaciją, kai ir dėl pačių mūsų veiksmų galime tapti derybų objektu ar vieta, kur spręstųsi pats konfliktas“, – kalbėjo teisininkas.

Jis tvirtino netikintis, kad tarp Rusijos politikų gali atsirasti bepročių, kurie ryžtųsi tyčiniam konfliktui su Lietuva, nes tai iššauktų NATO sąjungininkų atsaką.

E. Bičkauskas sakė, kad net jeigu toks beprotis atsirastų, „tai jokios atgrasymo, ginklavimosi priemonės taip pat neturi jokios realios prasmės“.

Buvęs politikas pridūrė, kad didesnės nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto išlaidos gynybai Lietuvai būtų perteklinės.

„Ar naiviai tikimės, kad didindami fizinės gynybos, karinės technikos apimtis, mes priversime oponentus atsisakyti to paties?“, – teigė signataras.

„Ar mes konstruodami savo politiką galime leisti prabangą rizikuoti savo nedidele teritorija, nedidele tauta ir jos išlikimu, suteikdami galimybes tam didžiajam mūšiui vykti būtent čia? Ar mes galime leisti prabangą, kurią galbūt turi didžiosios valstybės, didžiosios galios ir iš esmės kurių konfliktas ir būtų sprendžiamas?“, – kalbėjo E. Bičkauskas.

„Neturiu vienareikšmio atsakymo. Patriotinį-lozunginį atsakymą turbūt suformuluočiau labai greitai, o pasverto ir atsakingo, deja, kol kas neturiu“, – sakė jis.

E. Bičkauskas teigė, kad mažos šalys turi kurti „išmintingą, santūrią, ne nuolankią, bet orią politiką“.

„Atviros ir, mano nuomone, būtinos diskusijos, atsisakant išankstinio oponento prirašymo į Lietuvos priešus, reikalingos, būtinos, tarp jų ir ypač čia, Seime“, – tvirtino signataras.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba paskelbė atstatanti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Už tokį nutarimą balsavo 124, susilaikė šeši deputatai.

Labirintų parkas

Modelis

AIK

Mano namukas

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.