Koronaviruso padariniai: Panevėžyje stoja verslas

Lietuvoje, žinoma ir Panevėžyje, paskelbtas karantinas. Apribojimai taikomi iki kovo 30 d. 24.00 val., po to jie gali būti pratęsti. Įsigaliojus karantinui, uždarytos parduotuvės, išskyrus maisto prekių bei vaistines, užsidarė barai, kavinės, negalima išvykti į užsienį. Be to, bažnyčiose nevyksta religinės apeigos – neaukojamos šv. Mišios.

Verslo asociacijų atstovai dabartinę padėtį lygina su 2008–2009 metų krize.

Dėl karantino, ekonominės izoliacijos pradeda irti pridėtinės vertės grandinės, o žmonių judėjimo ribojimai labiausiai smogia skrydžių bendrovių, turizmo, kelionių, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloms. Su sunkumais susiduria transporto ir logistikos kompanijos.

Poveikis – neigiamas

Įmonės „Lietkabelis“ generalinio direktoriaus ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) prezidento Sigito Gailiūno nuomone, visuotinis karantinas neigiamai paveiks verslą Panevėžyje.

„Gamykla dirba, bet ėmėmės visų reikalingų priemonių, kad apsaugotume savo darbuotojus. Nors prekybos centrai nedirba, bet savo produkciją sandėliuojame – vyksta elektroninė prekyba. Užsakymai iš užsienio šalių vykdomi – krovinių pervežimo verslas nesustabdytas. Be to, šiuo metu neturime sunkumų su medžiagomis, jų užsisakėme ilgesniam laikotarpiui“, – aiškino S. Gailiūnas, bet neslėpė, kad verslui karantinas suduos neigiamą smūgį.

„Nors didžiųjų krovinių pervežimas vyksta, bet jis sulėtėjęs. Labai nukentės paslaugų verslas – restoranai, viešbučiai, prekybos centrai, grožio paslaugos. Jų laukia didžiulis išbandymas, atsakomybė už darbuotojus. Teks spręsti ekonominius ir socialinius klausimus. Lietuva nedidelė šalis, o jei koronavirusas paveikė Kinijos, Italijos ekonomiką, neaplenks ir mūsų. Bet viliuosi, kad nepulsime į paniką, nors laukia nemažas ekonominis smūgis“, – naujienų portalui JP sakė S. Gailiūnas.

S. Gailiūnas.

Neaptarė su verslo atstovais

Pasiteiravus, ką mano apie Vyriausybės priimttą paramos verslo planą, Panevėžio PPAR prezidentas S. Gailiūnas negailėjo kritikos:

„Kad patvirtintas paramos planas verslui – gerai, bet jį reikėjo aptarti su asocijuotomis verslo struktūromis, jog finansinė parama būtų efektyviau nukreipta ir panaudota. Dabar gi, verslui nurodoma, kaip reikia elgtis kritiniu momentu, bet nederinami paramos planai. Juk daugelis įmonių turi įsipareigojimus bankams, turi įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai“ ir kitoms institucijoms. Kuo daugiau verslo įmonių išgyvens kritiniu laikotarpiu, tuo bus lengviau atsikvėpti pasibaigus jam.

Juolab kad įmonės tarpusavyje susijusios – vienai įmonei sustabdžius veiklą, gali žlugti kitos. Labai svarbu numatyti, kad grandininė reakcija nepaveiktų kelių įmonių veiklos. Jei būtų tik ekonominė krizė, bet sąstingį koreguoja koronavirusas – jis paaštrino situaciją.“

M. Gruzdenė.

Priekaištai premjerui

Bendrovės „Povydė“, kuriai priklauso pokylių namai ir prekybos centras „Vasaris“ vadovė Miglė Gruzdenė teigė, jog, kaip ir daugumai, teko uždaryti restoraną.

„Visi užsakymai ir renginiai atšaukti. Restoranas uždarytas, bet maisto gamyba nesustabdyta. Maistą ruošiame ir galima užsisakyti pietus, vakarienę išsinešimui. Užsakymai atiduodami parduotuvėje. Prekybos centro darbo tempai tokie pat, dirbame nuo 8 val. iki 20 val.“, – pristatė situaciją M. Gruzdenė.

Verslininkė teigė, jog įvedus karantiną, įvykdytos permainos ir pačiame prekybos centre.

„Prie kasų ant grindų nubrėžtos linijos, tarp kurių atstumas – metras. Taip išlaikomas atstumas tarp pirkėjų. Tačiau ne visi jo laikosi. Ypatingai tai nepatinka jauniems žmonėms. Prekybos centre priimtas dirbti žmogus, kurio pareigos – dezinfekuoti patalpas, durų, prekybos krepšių rankenas. Prekyba intensyvi, nes panevėžiečiai perka daugiau mėsos, pusgaminių, kuriuos galima šaldyti. Žinoma, perka kruopas, makaronus“, – aiškino ji ir samprotavo:

„Galiu priekaištauti premjerui Sauliui Skverneliui. Karantiną reikėjo skelbti kur kas anksčiau. Tuomet verslas būtų geriau prisitaikęs prie permainų. Šiuo metu tai – stabdys verslui.“

Būtų prisitaikę

Įmonės „Flora Express“, užsiimančios didmenine prekyba gėlėmis, vadovas Donatas Domaševičius teigia, kad karantinas skaudžiai kirto per verslą.

„Užsakytas gėlės dar prieš kovo 8-ąją sėkmingai išpardavėme. Kitą kartą gėles užsakėme dar prieš kovo 11 dieną. Lietuvoje įvedus karantiną, beliko tik turimas gėles išparduoti. Tą patį daro ir gėlių salonai, o jų Panevėžyje keliasdešimt. Beje, gėlių salonai juk uždaryti. Tiesa, dar šiandien atvyksta užsakytos gėlės iš Ekvadoro. Šio užsakymo sustabdyti negalime“, – pasakojo verslininkas.

Pasak D. Domaševičiaus, dabar daugiausiai gėlių perka tik privatūs klientai ir laidojimo paslaugų įmonės.

„Vyriausybei reikėjo anksčiau skelbti karantiną. Juk buvo aišku, kad koronavirusas neaplenks Lietuvos. Būtume prisitaikę ir kitaip suplanavę verslą. Juk mūsų verslas priklauso nuo transporto, logistikos kompanijų“, – sakė „Flora Express“ vadovas.

Pasielgė tinkamai

Bendrovės „Via Unica“, kuria priklauso viešbutis „Romantic“ ir sveikatingumo klubas „Etno-SPA“ savininkė Dalia Remeikaitė teigė, kad viešbučio restoraną, sporto klubą ir SPA teko uždaryti.

„Viešbutis veikia, nes jame yra gyventojų. Restoranas neveikia, bet virtuvė dirba – reikia maitinti viešbučio gyventojus. Atleidome virtuvės virėjus iš Baltarusijos ir išsiuntėme juos namo. Svarbiausia šiuo metu nepanikuoti ir išlaikyti gerą nuotaiką. Mūsų kolektyvas jaunas ir nusiteikęs pozityviai“, – aiškino verslininkė ir sakė:

D. Remeikaitė.

„Manau, kad šalies vyriausybė pasielgė tinkamai paskelbdama karantiną. Be to, žadama parama verslui. Juk artėja rinkimai, todėl politikai turi dirbti ir užsidirbti balus ateičiai“.

Padėtis – tragiška

Panevėžys, kaip ir daugelis didesniųjų šalies miestų, garsėjo kosmetikos bei grožio salonais. Jie, paskelbus karantiną, užvėrė duris. Grožio salono „Oranžinis stilius“ vadovė Aušra Vitkuvienė padėtį vadina tragiška.

„Nedirbame, nors žmonės bando įsiveržti – maldauja priimti. Tačiau žinome, kad įsigaliojus karantinui, tikrinami grožio salonai. Nenoriu sulaukti baudos. Manau, kad galima buvo ir grožio salonų neuždaryti. Štai, Belgijoje, grožio salonai dirba, o darbuotojai dirba apsirūpine specialia apranga. Suprantu, kad reikia imtis priemonių, bet kai kurioms darbuotojoms šis darbas buvo vienintelis pragyvenimo šaltinis“, – išgyveno dėl darbuotojų A. Vitkuvienė ir svarstė:

A. Vitkuvienė.

„Vyriausybė žada paramą, tačiau, kaip ji pasieks netekusius darbo – neaišku. Esame nepasiruošę tokiai situacijai ir neaišku, kas bus toliau. Jaučiamės nesaugiai. Ateitis – neaiški.“

Vyriausybė žada paramą 

Vyriausybė vakar iš esmės patvirtino dėl koronaviruso nukentėjusios ekonomikos skatinimo planui. Jame numatoma, kad valstybė solidariai padės darbdaviams išsaugoti darbo vietas bei suteiks mokestines lengvatas verslui.

Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, valstybės skolinimo limitas didinamas iki 5 mlrd. eurų, arba apie 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

V. Šapoka.

V. Šapoka nurodė, kad į lengvatas pretenduos tik tos įmonės, kurios nevers darbuotojų eiti neapmokamų atostogų arba jų neatleis.

Bendra numatytų priemonių apimtis siekia apie 2,5 mlrd. eurų, be to, Vyriausybė planuoja padidinti skolinimosi limitą – projektą patvirtinus, ji galės papildomai pasiskolinti 5 mlrd. eurų.

Plane nurodoma, kad valstybė solidariai iki trijų mėnesių padės verslui išsaugoti darbo vietas, padengiant dalinės prastovos ar prastovos išmokos dalį darbuotojams.

Projekte teigiama, kad darbuotojui turi būti užtikrinta išmoka, kuri būtų ne mažesnė nei minimali mėnesio alga (MMA). Taip pat numatomos priemonės, kuriomis bus siekiama padėti įmonėms išsaugoti likvidumą.

Vyriausybė bendrovėms leis atidėti mokesčių mokėjimą arba išdėstyti mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų.

Mokesčių mokėtojai taip pat bus atleidžiami nuo baudų, delspinigių, bus sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmai.

Vyriausybės ekonomikos skatinimo plane taip pat nurodoma, kad bus siekiama užtikrinti apsaugos priemonių įsigijimą, užtikrinant papildomų sveikatos išlaidų finansavimą.

Tam bus skiriami pinigai iš Vyriausybės ir valstybės rezervo, taip pat naudojamos Europos Sąjungos (ES) ir skolintos lėšos.


1 komentarai

Suomija 2020-05-19 22:11 at 22:11

Na va, kažkam nesiseka, o kažkam labai sekasi.. Kas turi ryšių su užsieniu, tam neturėtų būti bėdų. Logistika juda pilnu tempu.

Atsakyti

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

I. Šimonytė apie galimą grožio salonų atidarymą jau nuo vasario 8 dienos: tokių sprendimų nėra

confident-noyce

Premjerė: kiekvieną savaitę Vyriausybė svarstys galimus karantino atlaisvinimus

confident-noyce

Vyriausybė iki kovo pratęsė karantiną, judėjimo ribojimus

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau