Nuaidėjęs Rugsėjo 1-osios skambutis sukvietė moksleivius ir studentus rimtam darbui. Deja, bet ne visos mokymo įstaigos naujus mokslo metus pradėjo ramiai ir susitelkusios tik į ugdymo kokybę. Panevėžio kolegija šiuos mokslo metus pasitiko balansuodama ties nežinomybės riba.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija užsimojo pertvarkyti kolegijų tinklą. Dalį kolegijų planuojama reorganizuoti, steigiant naujus padalinius universitetų sudėtyje, o kitas kolegijas siekiama sujungti. Iš šiuo metu esamų 12 valstybinių kolegijų ministerija siekia palikti tik 7. Tad Panevėžio valstybinei aukštajai mokyklai iškilo rimta grėsmė – ji gali prarasti savarankiškumą, o laikui bėgant, ir būti uždaryta.
Drauge su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kolega akademiku Eugenijumi Jovaiša, turinčiu 40 metų įvairios darbo patirties universitetuose, Lietuvos mokslų akademijoje, ieškome galimybių ir siekiame išgelbėti Panevėžio kolegiją. Mūsų vertybiniu įsitikinimu – regionai be aukštojo mokslo likti negali. Jau matome kas vyksta provincijoje – uždaroma ir naikinama viskas iš eilės. Jei mažesni miestai ir miesteliai liks be pradinių, pagrindinių, o dabar dar ir be aukštųjų mokyklų, regionai ateities nebeturės.
Iki šių metų balandžio pabaigos kiekviena kolegija turėjo pateikti savo pasiūlymus su kuo nori jungtis ir kaip įsivaizduoja tolimesnę ateitį. Ministerijos sprendimu, kolegija privalo turėti bent 1200 studentų. Iškilo grėsmė, jog Panevėžio kolegija liks tik kaip padalinys. Universiteto neturime, tik Kauno technologijų universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetą, tad siekiame, kad Panevėžys, kaip regioninis centras, išsaugotų bent savo aukštąją mokyklą. O jei Panevėžio kolegiją prijungtų prie Šiaulių ar Utenos kolegijos, studentai greičiausiai rinktųsi studijas kituose miestuose.
Dėl kolegijos išgelbėjimo kalbėjomės su dabartiniu švietimo, mokslo ir sporto ministru Gintautu Jakštu. LVŽS pastangomis, paprašėme laiko iki gruodžio 1 d., kad Panevėžio, Utenos ir Šiaulių kolegijos galėtų tarpusavyje susitarti dėl susivienijimo. Tačiau susitarti, panašu, nepavyko. Kiekvienai kolegijai atrodo, kad pritardamos jungimuisi, pasirodys silpnomis, negalinčiomis savarankiškai išsilaikyti. Tiek Šiaulių, tiek ir Utenos kolegijos nori likti nepriklausomomis. O LVŽS pasiūlymas buvo išties gelbėjantis visas tris aukštąsias mokyklas – bendras konsorciumas – trijų kolegijų susijungimas bendriems tikslams siekti, kiekvienai iš jų išlaikant savo savarankiškumą.
Turime įvertinti ir dar vieną svarbią perspektyvą Panevėžiui. Lietuvos teritorijoje numatytos trys „Rail Baltica“ tarptautinės keleivinės stotys – Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje. Siekiama, kad šios vėžės centru taptų būtent Panevėžys. Tarptautinė stotis Panevėžyje padėtų regionui tapti ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu traukos centru. Patogus ir greitas susisiekimas dar labiau paskatintų studentus rinktis studijas Panevėžio aukštojoje mokykloje. Todėl gal verta siūlyti ne Panevėžio kolegijai jungtis prie Šiaulių, o kaip tik Šiauliams prisijungti prie Panevėžio. Ir jei Šiaulių ir Utenos kolegijų vadovų požiūris į susijungimą nebūtų trumparegiškas, o būtų žiūrima ir į perspektyvą, patogus susisiekimas su Panevėžiu būtų vertinamas kaip didžiulis privalumas.
Rudens sesijai prasidėjus, kviesimės švietimo, mokslo ir sporto ministrą į frakciją, bandysime ir toliau įrodyti, kad Panevėžio kolegijos miestui reikia. Kol kas akivaizdu viena – tik visų trijų kolegijų susitarimas, bendras konsorciumas išgelbėtų kolegijas. Gruodžio 1 d. artėja, o kolegijoms nesusitarus, dabartinė perspektyva būtų labai liūdna.
Siekdami išsaugoti Panevėžio kolegiją, be abejo, turime galvoti ir apie kokybišką studentų parengimą, todėl turime atsakyti į klausimą, o ką gi reikia padaryti, kad kolegija gyvuotų, kad turėtų studentų, kad paruošti specialistai būtų patrauklūs darbdaviams? Į šį klausimą turi atsakyti ir pačios kolegijos.
Mūsų manymu, kaip dar viena iš kolegijų stiprinimo priemonių – visapusiška universitetų parama, t. y. reiktų, kad universitetai remtų kolegijas, kad tarp jų vyktų simbiozė, geranoriškas specialistų, dėstytojų, priemonių, mokymo programų, infrastruktūros ir kt. pasidalijimas, kurio pagrindinė esmė – kokybė. Turėtų vykti tarpusavio dalijimasis, paremtas visų pusių suinteresuotumu.
Panevėžys yra regiono centras, todėl likti be aukštosios mokyklos būtų nepaprastai nuostolinga.
LVŽS frakcija turi didžiulę patirtį, savo gretose turime garbingą akademiką E. Jovaišą, todėl galime pateikti vertingus pasiūlymus. Sprendimų rasti galima, tačiau visi jie pagrįsti geranoriškumo principu. Bet visgi galutinį sprendimą priims dabartiniai valdantieji ir švietimo formuotojai. Jei aukštosios mokyklos Lietuvoje būtų panaikintos, valdantieji savo vykdoma politika tik įrodytų, kad regioninės politikos jų planuose tiesiog nėra.
Bus apmokėta iš D. Labanavičiaus parlamentinių lėšų. |
Bus apmokėta iš G. Burokienės parlamentinių lėšų. |
