Konservatoriai abejoja dėl mažiausios kainos kriterijaus statybos konkursuose

AutoriusBNSFotoBNS

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai suabejojo, ar statybos ir projektavimo konkursuose reikia taikyti mažiausios kainos kriterijų. Anot jų, viešojoje erdvėje nuolat girdima apie viešuosius konkursus laimėjusias įmones, pasiūliusias mažiausią kainą, bet vėliau negalėjusias įgyvendinti įsipareigojimų.

Todėl Seimo Audito komiteto jie prašo aiškintis problemą ir keisti teisės aktus. Pasak Seimo narių, problema ypač aktuali perkant projektavimo ir statybos darbus.

„Kada kalbame apie miestų planavimą, statybas, infrastruktūrą, apie tai, kas kuriama ilgiems metams, kalbame apie didelius valstybės pinigus, kurie negali būti skiriami netinkamiems projektams ir jų įgyvendintojams, vien dėl to, kad sąmata skiriasi keliais šimtais eurų“, – sakė viena kreipimosi iniciatorių Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

A. Gedvilienė BNS nurodė, kad taip reaguojama į viešą informaciją apie naujo 11,5 tūkst. kv. metrų ploto ligoninės korpuso Santariškėse projektavimo viešąjį pirkimą.

Santaros klinikos buvo numačiusios tam išleisti virš 646,4 tūkst. eurų, tačiau konkursą laimėjusi bendrovė „Maspro“ pasiūlė darbus atlikti už 120 tūkst. eurų (be PVM).

Atvejį paviešinęs Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius nurodė, kad „Maspro“ (anksčiau „Numigo“) anksčiau vadovavo Rūta Alaburdienė, šiuo metu dirbanti Viešųjų pirkimų tarnyboje (VPT), o dabar „Maspro“ direktorius yra jos sutuoktinis Irmantas Alaburda.

Pasak L. Rekevičiaus, „Maspro“ pajamos 2019 metais siekė 5 tūkst. eurų, vidutinis atlyginimas šioje įmonėje yra 203 eurai, joje dirba 10 darbuotojų.

Jo teigimu, pernai panašiai dempinguodama kainas, įmonė laimėjo 19 konkursų.

A. Gedvilienės teigimu, paviešintas atvejis yra ne vienintelis pavyzdys, jie „fiksuojami ir fiksuojami“. Pasak jos, todėl bus siekiama Seime pradėti diskusijas dėl mažiausios kainos kriterijaus.

„Jeigu negalima keisti mažiausios kainos kriterijaus, tada kodėl, dėl kokių rizikų, gal galima kitus saugiklius susidėti? (…) Apmaudu, kad laimi projektai ar architektai, kurie dempinguoja kainas, o paskui Viešųjų pirkimų tarnybos prašo skirti papildomai lėšų darbams pabaigti. Tai yra ydinga praktiška ir pridaro landų“,  – BNS tvirtino parlamentarė.

Į Audito komitetą taip pat kreipėsi Paulė Kuzmickienė, Andrius Vyšniauskas ir Kristijonas Bartoševičius. Jų teigimu, būtina peržiūrėti teisės aktus.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Darius Vedrickas interviu BNS sakė, kad mažiausos kainos kriterijus nėra geriausias viešuosiuose pirkimuose, bet jis nėra ir blogis.

„Viskas priklauso nuo perkančiosios organizacijos pasirengimo. Jeigu aš pasiruošiu tinkamą techninę specifikaciją, nustatau gerus parametrus, aš tą pirkimą galiu atlikti ir už mažiausią kainą. Tačiau jeigu aš esu pasiruošęs už papildomus dalykus, sakykim žaliuosius, socialinius inovatyvius aspektus, kitus kokybinius parametrus suteikti papildomus balus, tai žinoma, ekonominio naudingumo kriterijai visada yra geresni“, – sakė D. Vedrickas.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Lazdynų baseiną sostinėje statyti užbaigs panevėžiečiai

confident-noyce

Energinio naudingumo sertifikatas: nuo 2021 metų įsigaliojusios naujovės

confident-noyce

PST patikėtos naujo prekybos centro statybos Vilniuje

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau