Kompanija „SpaceX“ pakėlė dar keturis Lietuvoje sukurtus palydovus

AutoriusELTAFotoBENDROVĖS

Floridoje iš „Cape Canaveral Space Force Station“ kosmodromo kartu su „SpaceX“ misija „Transporter 6“ pakilo keturi lietuvių kosmoso technologijų įmonės „NanoAvionics“ sukurti palydovai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Mažasis palydovas Gama „Alpha“ gabena pirmąją Europoje sukurtą saulės burę. Kartu su juo pakilo ir dar trys „NanoAvionics“ kurti palydovai. Du iš jų – tokio paties dydžio kaip Gama „Alpha“ – mažieji palydovai „Birkeland“ ir „Huygens“, priklausantys Norvegijos ir Nyderlandų mokslinių tyrimų centrų konsorciumui. Ši misija, vadinama „MilSpace2“, yra pirmoji viešai žinoma dviejų palydovų sistema, skirta aptikti ir nustatyti radijo signalus ir jų vietą skrendant tandemu. Ketvirtasis palydovas gabena Žemės stebėjimo instrumentą, skirtą neatskleistam klientui.

Kaip pastebi „NanoAvionics“ palydovų operacijų inžinierius Mindaugas Kazanavičius, tiek šis paleidimas, tiek visos kitos misijos – kruopščiai suplanuotos ir visada įgyvendina tam tikrus žingsnius, kol palydovas pradeda atlikti numatytas užduotis.

Į kosmosą palydovai pakeliami su „SpaceX“ „Falcon9“ raketa. Šiai pakilus į kosmosą, iš joje esančio diegiklio palydovai išleidžiami į orbitą. Tuomet palydovai pradeda automatiškai įjunginėti posistemes, skirtss užtikrinti sklandų palydovo valdymą, elektros pasiskirstymą jame ir palaikyti ryšį su Žeme.

„Netrukus po atsiskyrimo nuo raketos palydovas išskleidžia antenas bei saulės paneles. Sekantis palydovo darbas – skristi virš bazinės stoties ir taip automatiškai, nedideliais paketais siųsti svarbiausius duomenis apie palydovo posistemių veikimą. Tuomet operatoriai įsijungia savo įrangą, laukia signalo ir bando pagauti pirminius siunčiamus paketus. Šių paketų duomenys leidžia inžinieriams patvirtinti palydovo parametrus, įsitikinti, kad išsiskleidė palydovo saulės panelės, antenos, ar palydovo būsena atitinka simuliacijas“, – komentuoja „NanoAvionics“ palydovų operacijų inžinierius Mindaugas Kazanavičius.

M. Kazanavičius priduria, kad įdomiausias dalykas yra pirmas kontaktas, kuomet sulaukiama pirmo signalo ir pamatoma, jog palydovas įsijungęs ir veikia: „Tuomet ateina puikus momentas, kai supranti, kad tavo kodas, kurį parašei kompiuteryje, nukeliavo į kosmosą 500–600 kilometrų, privertė palydovą atlikti tam tikrą darbą ir grįžo atgal.“


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Panevėžio robotikos centre lankėsi buvusi NASA astronautė

confident-noyce

„Lietuvos geležinkeliai“ traukiniuose testuos palydovinį interneto ryšį „Starlink“

confident-noyce

Į Žemę pargabentos daugiau nei metus kosmose praleidusios sėklos

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau