Kolegijos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pateikė projektus, kaip ketina stiprinti savo veiklą. Dalis valstybinių kolegijų siūlo susijungti su kita kolegija ar universitetu, likusios išreiškė norą išlikti savarankiškomis aukštosiomis mokyklomis, teigiama pranešime žiniasklaidai.
„Siekėme, kad valstybinės kolegijos pirmiausia pačios tartųsi ir įsivertintų savo galimybes pasiekti joms nustatytus ilgalaikius strateginius tikslus ir vykdyti kokybiškas studijas. Individualius stiprinimo planus arba sprendimus dėl dalyvavimo reorganizavimo procese pateikė visos valstybinės kolegijos. Jų iniciatyvas įvertins ministerijos suburta komisija, kuri savo rekomendaciją pateiks švietimo, mokslo ir sporto ministrei bei Vyriausybei“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Dalyvauti valstybinių kolegijų tinklo reorganizavimo procese, prisijungiant ar susijungiant su kita kolegija arba integruojantis į kitos kolegijos ar universiteto sudėtį, siekia Alytaus, Kauno, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos, Kauno technikos, Marijampolės, Vilniaus kolegijos bei Lietuvos aukštosios jūreivystės mokykla. Dalis šių kolegijų pateikė abipusius sutarimus sutelkti išteklius su kita aukštąja mokykla, pažymima pranešime.
Išlikti savarankiškomis aukštosiomis mokyklomis siekia Klaipėdos valstybinė, Panevėžio, Utenos, Šiaulių valstybinė, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos. Keletas jų neatmeta ir galimybės prisijungti kitą valstybinę kolegiją.
„Ministerija valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo projektams numato skirti 20 mln. eurų. Tai mums leistų finansuoti apie 5–7 jungimosi projektus“, – sako G. Jakštas.
Pertvarkant valstybinių kolegijų tinklą siekiama sudaryti prielaidas kolegijų vykdomų studijų kokybei gerinti. Tai daryti numatoma sutelkiant studijoms ir taikomiesiems moksliniams tyrimams reikalingus žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūrą, labiau atsižvelgiant į regiono ir įvairių sektorių poreikius.
Siekiama stiprinti aukštųjų mokyklų akademinių darbuotojų branduolį. Valstybinėse kolegijose numatoma plėtoti ir taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą, kad jų vykdomos studijos ir teikiamos kvalifikacijos būtų labiau grįstos MTEP rezultatais, profesionalia praktika, rašoma ministerijos pranešime.
Vyriausybės patvirtintame 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane keliami valstybinių kolegijų veiklos tikslai 2029 metams. Siekiama, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Toks sutelkimas svarbus formuojant ir išlaikant stiprų dėstytojų branduolį, užtikrinant kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą. Taip pat siekiant, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją.
Tikimasi, kad 2029 m. valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.
Siekiant geresnės studijų kokybės, priimtas sprendimas dėl minimalių reikalavimų suvienodinimo visiems stojantiems į aukštąsias mokyklas – jie bus taikomi nuo 2024 m.
Taip pat atnaujinamos aukštųjų mokyklų dėstytojų kompetencijų tobulinimo gairės, rengiamas tyrėjų ir dėstytojų karjeros modelis.
Nuo 2024 m. atsiranda ir aukštųjų mokyklų skatinamasis finansavimas už studijų veiklos pasiekimus.
Konsoliduoti Lietuvos koleginio sektoriaus potencialą yra rekomendavę ir Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai.
Pateikti savo projektus valstybinės kolegijos galėjo iki balandžio 30 d.
