6.3 C
Panevėžys
Penktadienis, 19 balandžio, 2024

Kokie gali būti suvirinimo defektai?

Defektai yra įprasti bet kokio tipo gamyboje, įskaitant suvirinimą. Dėl to gali atsirasti metalo konstrukcijos formos ir dydžio nuokrypiai. Tai gali sukelti netinkamo suvirinimo proceso ar netinkamo suvirinimo metodo naudojimas. Šiame straipsnyje apžvelgsime  labiausiai paplitusius suvirinimo defektus, jų priežastis ir pan.

Suvirinimo įtrūkimai yra rimčiausias suvirinimo defektai, neatitinkantys pramonės standartų. Jie gali atsirasti ant paviršiaus, įtempto metalo ar ploto, kuriame veikia intensyvus karštis.

Įtrūkimus sukelia:

  • Vandenilio naudojimas suvirinant juoduosius metalus.
  • Liekamasis įtempis, kurį sukelia metalo susitraukimas jam kietėjant.
  • Neapdorotas metalas.
  • Didelė suvirinimo sparta, bet maža srovė.
  • Prieš pradedant suvirinimą, neiškaitinama.
  • Prastas jungiamasis (suvirinimo) sumanymas.
  • Didelis sieros ir anglies kiekis metale.

Porėtumas – dar vienas gana dažnas suvirinimo defektas. Dėl metalo suvirinimo susidaro porėtumas. Įstrigę dujos sukuria burbulo užpildytą sujungimą, kuris tampa silpnas ir gali su laiku suirti.

Šį suvirinimo defektą sukelia:

  • Nepakankamas elektrodų deoksidantas.
  • Ilgesnio elektros lanko naudojimas.
  • Drėgmė.
  • Netinkama dujų apsauga.
  • Neteisingas paviršiaus apdorojimas.
  • Per didelio dujų srauto naudojimas.
  • Užterštas paviršius.
  • Rūdžių, dažų, riebalų arba aliejaus buvimas.

Kokie dar gali būti suvirinimo defektai?

Dar vienas defektas yra griovelių susidarymas suvirinto metalo gale. Tai sumažina metalo skerspjūvio storį. Rezultatas yra silpnesnis suvirinimas ir ruošiniai.

Šį suvirinimo defektą sukelia įvairios priežastys:

  • Per didelė suvirinimo srovė.
  • Per didelis suvirinimo greitis.
  • Per didelis elektrodas ir kt.

Nebaigtas sujungimas. Šis suvirinimo defektas atsiranda tada, kai trūksta tinkamo sujungimo tarp netauriųjų metalų ir suvirinimo metalo. Jis taip pat gali atsirasti tarp gretimų suvirintų rutuliukų. Taip atsiranda tarpas, kuris nėra užpildytas išlydytu metalu. Toks defektas gali atsirasti dėl: per mažo karščio; nešvaraus paviršiaus; netinkamos elektrodo padėties ir pan.

Nevisiškas užpildymas įvyksta tada, kai metalo griovelis nėra visiškai užpildytas, t. y. suvirinimo metalas nevisiškai išsiplėtė į jungties storį.

Dar galimi šie suvirinimo defektai: šlakų susidarymas, suvirinamo metalo gabalėlių pasklidimas  aplinkui.

Kiekvienas metalo suvirinimo defektas blogina jo kokybę, todėl reikia stengtis jų išvengti. Tai padės padaryti speciali įranga bei patyrę meistrai.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau