6 C
Panevėžys
Šeštadienis, 15 gegužės, 2021

Kodėl verta pasiskiepyti nuo erkinio encefalito?

AutoriusJPFotoBENDROVĖS

Pandemijos laikotarpiu pakeisti namų aplinką kviečia pavasarėjanti gamta. Vis dėlto nederėtų pamiršti, kad Lietuva patenka į endeminę erkinio encefalito zoną, todėl net vaikštinėjant nušienautoje pievelėje svarbu likti budriems. „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė dar nepasiskiepijusius nuo erkinio encefalito ragina susimąstyti apie šią galimybę – tiek dėl ramaus poilsio, tiek ir dėl galimybės apsaugoti savo sveikatą.

Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje vidutiniškai užsikrečia apie 470 asmenų. 2019 m. tokių atvejų buvo gerokai daugiau – net 711. Pasak J. Jankauskienės, susirgimų skaičiaus didėjimą lemia vis šiltėjantis klimatas.

„Dalis erkių anksčiau žūdavo per didelius šalčius, tačiau pastarosios žiemos tampa vis šiltesnės, todėl erkės ne tik nežūva, bet ir neužmiega bei būna aktyvios beveik ištisus metus“, – pastebi vaistininkė.

Akistata gali baigtis mirtimi

Žmogus gali nepastebėti ir nepajusti, kad jam įsisiurbė erkė, ypač jei tą padarė jauna ir vos akimi pastebima erkė nimfa. Apie tai gali paliudyti nebent įsisiurbimo vietoje paraudusi oda. Ar buvo įsisiurbusi erkinį encefalitą platinanti erkė, paprastai paaiškėja po 2-28 dienų inkubacinio periodo. Po jo dažniausiai pasireiškia erkiniam encefalitui būdingi simptomai, kurie gali priminti gripą: iki 38 laipsnių pakilusi temperatūra, bendras silpnumas, galvos, kaulų laužymas, sąnarių  ir raumenų skausmai.

„Po pirmosios simptomų bangos įprastai savijauta pagerėja, pacientas nieko nejaučia, tačiau po 10 dienų vėl gali pakilti aukšta temperatūra, atsirasti koordinacijos sutrikimų, prasidėti dideli galvos skausmai, svaigimas, pykinimas bei vėmimas. Tokiu atveju rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – sako vaistininkė J. Jankauskienė.

Vis dėlto kartais ir sirgdamas encefalitu žmogus gali nejausti jokių simptomų. Susirgus šia liga jokio gydymo nėra – vaistais tėra slopinami simptomai.

Erkinis encefalitas – nervų sistemos uždegimas, tad prognozuoti ligos eigą yra sudėtinga – kraštutiniais atvejais susirgimas gali baigtis meningitu, neįgalumu ar net mirtimi. Tačiau net ir persirgus šia liga apie trečdalį pacientų kamuoja liekamieji reiškiniai. Tai gali būti pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, klausos praradimas ar spengimas ausyse, padidėjęs jautrumas, silpnumas, miego, regėjimo ir atminties sutrikimai. Tokie simptomai ypač dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms. Būtent šiai amžiaus grupei erkinis encefalitas ir yra pavojingiausias.

Dar aktualiau karantino laikotarpiu

Išvengti šių padarinių gali padėti skiepai nuo erkinio encefalito, kurių efektyvumas siekia net 98 proc. Dabar pasiskiepyti nuo šios ligos galima ir vaistinėse.

Skiepai pastaruoju metu tampa aktualesni ne tik dėl augančio erkių aktyvumo ir sergamumo šuolio šia liga, bet ir dėl pasikeitusių kasdienių žmonių įpročių.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Skiepijimas „gyvos eilės“ principu Panevėžio rajono gyventojų nesudomino

confident-noyce

Lietuva skirs 200 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių Rytų partnerystėms šalims

confident-noyce

Neringa išlieka sparčiausiai skiepijančia savivaldybe šalyje

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau