Kodėl mokyklose vengiama kalbėti lytiškumo temomis?

AutoriusJPFotoFREEPIK.COM, ASMENINIS ALBUMAS

Dar gegužės pradžioje įvykęs penkiašalis tarpinstitucinis susitikimas, tema „Bendrojo ugdymo mokyklose vykdomos sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos įgyvendinimas ir psichologinės pagalbos prieinamumas“, iki šiol sulaukia atgarsių tiek jaunimo tarpe, tiek tarp mokytojų bei psichologų. Susitikimo tikslas buvo aptarti esamą situaciją mokyklose šiais klausimais, dar kartą pristatyti LMS Panevėžio MSIC jaunimo pateiktas rezoliucijas bei sutarti, ką būtina keisti.

Mokyklos psichologo vaidmuo – šešėlinis

LMS Panevėžio MSIC jaunimo politikos ir darbo su mokinių savivaldomis koordinatorius Rokas Urbonas tikino, kad pasak įvairių įstaigų atstovų, Panevėžio miesto moksleiviai yra labai kokybiškai šviečiami lytinio ugdymo tema.

„Jų teigimu, mokytojai turi visas reikiamas ir tinkamas kompetencijas bei kvalifikacijas, yra kviečiami lektoriai iš šalies, siekiant šviesti moksleivius šia tema. Pedagoginės-psichologinės tarnybos atstovai, taip pat teigia, kad daugumoje mokyklų yra teikiama gera psichologinė pagalba. Tačiau LMS Panevėžio MSIC atstovai, diskutuodami su moksleiviais, mokinių savivaldų nariais bei atlikdami įvairias apklausas išsiaiškino, kad ne vienoje bendrojo ugdymo įstaigoje, mokyklos psichologo vaidmuo yra tik šešėlinis: yra sudėtinga su juo susisiekti, jį rasti, kai kuriose mokyklose vis dar nėra psichologo pareigybės, nes visoje šalyje yra šių specialistų trūkumas“, – aiškino R. Urbonas.

Mokytojai vengia dėstyti lytinio švietimo temomis

R. Urbonas.

Moksleiviai pastebi, kad žvelgiant į lytinio ugdymo temos integravimą į bendrojo ugdymo programą bei mokomuosius dalykus, pasireiškia pačių mokytojų negebėjimas kokybiškai ir aiškiai išdėstyti minėtos programos turinį.

„Taip pat mokytojams sunku objektyviai vertinti programoje pateikiamą informaciją, jos nenustumiant į paskutinę vietą ar išvis dėstomą medžiagą paliekant mokslo metų galui, esą jei liks laiko, tai bus skirta šiai temai išdėstyti“, – sakė LMS Panevėžio MSIC jaunimo politikos ir darbo su mokinių savivaldomis koordinatorius.

Taigi, LMS Panevėžio MSIC komanda tikisi, kad tolimesnių diskusijų ir susitikimų metu bus atsižvelgta į daugumos moksleivių teikiamus siūlymus. Tokiu būdu bus siekiama stabilizuoti ir išlyginti šių sričių svarbą visose bendrojo ugdymo įstaigose.

Moksleiviai jaučia stigmą kalbėti apie lytiškumą

Tuo tarpu Panevėžio miesto savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Ignas Janeliūnas džiaugėsi, kad LMS Panevėžio MSIC komanda bei aktyvus jaunimas siekia prisidėti prie tokių svarbių klausimų sprendimo ir siūlymų teikimo Panevėžio miesto savivaldybės institucijoms.

„Žvelgiant į lytinio ugdymo programą kai kuriose bendrojo ugdymo įstaigose moksleiviai yra visai nesupažindinami su šia programa. Tad nekeista, kad jie jaučia stigmą kalbėdami apie lytiškumą, rūpinimąsi savo sveikata, fizine būkle bei kitomis temomis“, – pabrėžė I. Janeliūnas.

Lytiškumo temos – nevengia

Panevėžio „Minties“ gimnazijos biologijos mokytoja Jurgita Skrebienė tikino, kad biologijos programa – labai plati, tačiau ji pati – nevengia kalbėti apie lytiškumą. „Sveikatos temos praktiškai prie kiekvieno skyriaus yra paliečiamos, ypač mokantis žmogaus organizmo funkcijas: kraujotakos, virškinimo, kvėpavimo, šalinimo ir kt. Lytiškumo temos nuo ląstelių iki organų, funkcijų, ligų, higienos, šeimos planavimo – biologijos kurso dalis. Kad šios temos būna pavasarį – tiesiog programos dalis, todėl nereikėtų tikėti, kad mokytojai specialiai vengia šios temos“, – sakė pedagogė.

„Tikiu, kad dabartiniai mokytojai nemato problemos mokyti ar apie širdies sandarą ar apie gimdos. Informacijos srautas mokiniams tikrai yra didelis ir kartais tenka juos nukreipti teisinga linkme. Pavyzdžiui, progimnazijoje nugirdau pertraukos metu kalbant mergaites apie ekstrinę kontracepsiją. Tai ką girdėjau, apstulbino, todėl iš esmės keičiau biologijos pamoką, nes mačiau būtinybę kalbėti, nors tai ne tos dienos tema buvo. Moksleiviams lytiškumo pamokos pradžioje juokingos, nes patys jaučia gėda. Jie tai atsineša ne iš mokyklos, o iš namų, nes namuose apie lytinę sveikatą, higieną, šeimos planavimą, seksą, apsaugos priemones kalbama nenoriai. Tada belieka draugai ir internetas“, – pripažino J. Skrebienė.

Tikslas – išsiaiškinti, ko mokiniai konkrečiai tikisi

Pasak jos, kai mokiniai pasitiki mokytoju – nebaisu paklausti jokia tema. „Tiek kiek kolegių turiu šalia, su kuriomis dirbau ir dirbu, tikrai niekada negirdėjau, kad vengtų tokios temos ar jos nemokytų. Jei net pavasarį nespėjo, juk ateina ruduo ir skiri laiko temoms pabaigti ar užbaigti. Kitas klausimas yra, ko vaikai tikisi konkrečiai iš lytiškumo pamokų? Nes čia yra ir emocijos, ir kūno pokyčiai, ir organų sandara, ir nėštumas, ir lytiškai plintančios ligos, ir apsaugos priemonės. Mano pamokose viskas yra aptariama, paaiškinama, atsakoma į klausimus, kuriuos dažnai pamokos metu pateikia anonimiškai“, – sakė biologijos mokytoja.

Laukia norinčių pabendrauti

JBG psichologė Vilma Skibiniauskaitė atviravo, kad labai džiaugiasi šia įvykusia diskusija. „Labai smagu, kad moksleiviai kelia nūdienos populiarioms aktualijoms rezonuojančias temas. JBG moksleiviai visuomet laukiami tiek gyvai, tiek virtualiai, vaizdu ar elektroninio laiško forma, kaip paprastai būna prieš susitinkant. Būtų labai įdomu, jei jaunimas pasidalintų tuo, ką veikia, kokias temas gvildena savo renginiuose. Mielai bendradarbiautume. Nuoširdžiai tikiu, kad taip yra nusiteikę ir kitų mokyklų psichologai“, – sakė specialistė.

Penkiašalio tarpinstitucinio susitikimo metu buvo prieita tokių išvadų:

  • Panevėžio pedagoginės-psichologinės tarnybos atstovė Inga Čemerienė patikino, kada pagal programą visi mokiniai turėtų gauti lytiškumo ugdymo pamokas, bet suprasdama mokinių išsakytus nusiskundimus, prašė LMS Panevėžio MSIC išsiaiškinti, kokiomis temomis mokytojai labiausiai vengia kalbėti bei pažadėjo viską aptarti su biologijos ir etikos mokytojų metodiniu būreliu.
  • Pedagoginė-psichologinė tarnyba pristatė jų teikiamas paslaugas bei kvietė tiek mokyklas, tiek mokinius kreiptis esant poreikiui.
  • Švietimo skyriaus specialistė Audronė Bagdanskienė patikino, kad šiuo metu valstybiniu lygmeniu atnaujinama lytiškumo ugdymo programa. Taigi, buvo siūloma LMS Panevėžio MSIC teikti pasiūlymus dėl programos atnaujinimo.
  • Švietimo skyrius patikino, kad mokyklos bus supažindintos su LMS Panevėžio MSIC pateiktomis rezoliucijomis ir sieks bendromis jėgomis skatinti platesnes diskusijas tiek mokyklos, tiek savivaldybės lygmeniu.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

R. Skaudžius: įsigyti vadovėlius tautinių mažumų mokykloms – iššūkis dėl per didelių kainų

confident-noyce

Dezinformacija: politikų paskleista žinia apie uždaromas Panevėžio rajono gimnazijas neatitinka tikrovės

confident-noyce

W. Tomaszewskis: dėl siūlymų tautinių mažumų mokykloms esame panašūs į „bananų respubliką“

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau