Knygų mugėje – apie J. Miltinio legendą ir jo bibliotekos paslaptis

Knygų mugėje – apie J. Miltinio legendą ir jo bibliotekos paslaptis

Vilniaus knygų mugėje Bičiulių dieną Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka kvietė į intriguojantį Juozo Miltinio bibliotekos paslaptis atskleidžiantį renginį – knygos „Juozas Miltinis. Teatras kaip Ugnies žemė“ sutiktuves, filmo „Juozas Miltinis. Knygos gravitacija“ premjerą ir pokalbius apie J. Miltinio legendą.

Erdvioje Kino salėje susirinko, kaip paaiškėjo, ne tik teatro gerbėjai, panevėžiečiai, teatralai, kolegos bibliotekininkai, bet ir bibliotekos veiklas palaikantys bičiuliai, Panevėžio patriotai, susidomėjusieji. Auditorijos margumą atskleidė renginio pabaigoje vykusi trumpa su J. Miltinio asmenybe susijusi viktorina.

Diskusijos akcentus išraiškingai dėliojusi Elvyra Pažemeckaitė legendinio XX a. Lietuvos režisieriaus J. Miltinio, „lingvistinio-filosofinio teatro atstovo, aistringo pašnekovo, ugninio kamuolio, mąstytojo“, Panevėžiui paliktą biblioteką apibūdino kaip gaubiamą paslapčių.

BIC

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė atvykusius sveikino kaip bičiulius, neabejingus J. Miltinio teatrui, legendoms, Panevėžiui ir G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai. „Šiandien turėtume padėti įminti kai kurias mįsles apie J. Miltinį ir jo asmeninę biblioteką, kurią saugome,“ intrigavo ji.

Direktorė pristatė naujienas: ką tik iš leidyklos pasirodžiusią knygą „Juozas Miltinis. Teatras kaip Ugnies žemė“ ir panevėžiečių sukurtą filmą apie J. Miltinį, jo biblioteką, studijos aktorius „Juozas Miltinis. Knygos gravitacija“ (režisierius Albinas Kėleris, operatorius – Andrius Jurgaitis, 2014 m., 45 min.).

R. Maselytė papasakojo, kad 1993 m. J. Miltinis testamentu G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai paliko savo asmeninę biblioteką ir meno kūrinių kolekciją – saugomą kaip vientisą, nedalomą ir prieinamą žmonėms. 1996 m. J. Miltinio autentiškoje erdvėje, gyventame bute, atidarytas J. Miltinio palikimo studijų centras. Aktoriaus ir režisieriaus Vaclovo Blėdžio iniciatyva greta esantis butas tapo erdve, kurioje lankosi turistai, atidaromos parodos, vyksta renginiai, edukacinės programos, lankosi buvusios J. Miltinio studijos aktoriai.

Juozo Miltinio palikimo studijų centro vadovė Angelė Mikelinskaitė, kurios rūpesčiu išleista pristatoma knyga, dalinosi, kad asmeninė J. Miltinio biblioteka yra pati didžiausia trauka, nes ją gaubia daugiausia neįmintų mįslių, o leidinys – „Juozas Miltinis. Teatras kaip Ugnies žemė“ kelrodis, kurį paėmęs į rankas kiekvienas galės čia apsilankyti ar dar kartą sugrįžti.

J. Miltinio bibliotekos mįsles minė ir filosofė, eseistė prof. Jūratė Baranova. Ji ieškojo J. Miltinio ir Antonino Artaud santykio, pakviesta tyrinėti, kas tarp jų buvo bendra.

Pasak J. Baranovos, režisierius – intelektualus perfekcionistas, knyga jam – turinti ypatingą galią paveikti pasaulį. Suradusi 4-ias J. Miltinio knygas, kuriose rašoma apie Antonino Arto, profesorė sekė subraukytos knygos pėdsakais atpažindama, kas J. Miltiniui buvo svarbu. Profesorė nesakytų, kad J. Miltinio teatras toks, kaip Antonino Artaud „Žiaurumo teatras“. Jo teatras – intelektualusis, proto teatras. J. Miltinis pasibraukė mintį, kad jie ieško teatre, kas pranoktų buitį ir kasdienybę. Sukyla prieš estetinį pragmatizmą, teatras jam kaip ugnies žemė – tai J. Miltinio ir A. Artaud sugalvota ištara.

Mažas būdamas pas J. Miltinį lankydavosi Leonas Blėdis, bibliotekos dovanojimo Panevėžiui liudininkas, šiandien studijuojantis filosofiją. Jis taip pat dalinosi mintimis. „Miltinį mačiau vaikas būdamas, bandau suvokti, kokią dovaną esu gavęs gyvenime. Miltinis sakydavo, kad jo didžiausias turtas yra knygos, nusprendė jį atiduoti miestui, kuriame gyveno. Mačiau, kaip iš knygų jis trynė pasibrauktus žodžius. Kai klausiau kodėl, sakė, kad skaitoma knyga – yra asmeniškas knygos ir skaitytojo reikalas,“ pasakojo L. Blėdis.

Atsiminimais, susijusiais su J. Miltinio knygomis, dalinosi aktorė Karolina Masiulytė-Paliulienė. Jos šeima buvo viena iš knygų J. Miltiniui tiekėjų iš Paryžiaus – pildė pageidavimus, gausius sąrašus, pirko, siuntė… „Buvo ritualas skaityti jo laiškus, kuriuose – naujienos apie statomą pjesę, paskui pateiktas didelis knygų sąrašas. Jam buvo įdomu skaityti, ko totalitarizmo režimas neleido skaityti. Kalbu tik apie knygas prancūzų kalba – aktorystę, psichoanalizę, kulinariją, psichologiją, meną, stilius, astronomiją, mitologiją, muziką, kostiumus, dizainą, istoriją, žodynus, enciklopedijas. Atvažiuoti į Panevėžį skaityti, nes tikrai yra ką skaityti,“ kvietė K. Masiulytė-Paliulienė

Režisieriaus Juliaus Dautarto manymu, J. Miltinis – lingvistinio-filosofinio teatro atstovas, daugelis jo paslapčių susiję su tuo. „Miltinis buvo žmogus, kuris galėjo žaisti kitais žmonėmis, tai jis darė elegantiškai. Jis buvo monarchistas, apie tai niekas nekalba. Mistifikatorius, savo gyvenimo legendų kūrėjas. Turėjau nelaimę būti jo mylimu žmogumi, su juo mane supažindino Leono tėvas. Reiktų pagalvoti ir apie Vaclovo Blėdžio muziejų, jie yra neatskiriami,“ įžvalgomis dalinosi jis.

J. Dautartas asmeniškai įsitikino, kad J. Miltinis priimdavo knygas, bet niekad jų negrąžindavo. Per knygas jis formuodavo savo aktorių likimus, aistringai, kartais negailestingai, nors, pasak J. Dautarto, tie likimai buvo pakankamai sėkmingi.

Į „miltiniškos“ viktorinos klausimus atsakė ir pristatomą knygą dovanų gavo įvairaus amžiaus panevėžiečiai ir išeiviai iš Panevėžio. Vyko filmo „Juozas Miltinis. Knygos gravitacija“ premjera. Ypatingi renginio svečiai – Panevėžiui vadovavęs ir jo labui daug atlikęs Bronius Kačkus, buvęs Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorius Vytautas Gudaitis, dailininkas Stasys Eidrigevičius. Renginio pabaigą lydėjo „miltiniški“ akcentai – vaišės pagal J. Miltinį ir geltonos rožės.

AIK

H2Auto plovykla

Mano namukas

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.