-1.5 C
Panevėžys
Sekmadienis, 5 gruodžio, 2021

Klimatologė A. Galvonaitė: „Orai – geriausias jūsų sveikatos diagnozuotojas“

AutoriusBIRUTĖ KRONIENĖFotoARŪNAS REVOTAS
A. Galvonaitė.

Iš televizijos ekranų puikiai pažįstama, keturiolika metų lietuvius mokanti nesipiktinti orais, klimatologė, fizinių mokslų daktarė Audronė Galvonaitė lankėsi Velžyje. Pristatyti neseniai išleistos jos knygos „Paskui orus jų klystkeliais“ meteorologę pakvietė Velžio biblioteka.

Blogų orų nebūna

Nuo klausimų susitikimus paprastai pradedanti A. Galvonaitė neslepia visada publiką „paguldanti ant menčių“ – dažniausiai žmonės būna jau pamiršę tai, ką mokėsi geografijos pamokose. Panašiai ir Velžyje: tik geografijos mokytojas žinojo, kad orų svyravimai priklauso nuo saulės, ne visi norėjo patikėti, kad Lietuvoje turime galimybę matyti visus meteorologinius reiškinius.

„Niekada nesipiktinkite orais, – patarė A. Galvonaitė. – Nebūna blogų orų, jei yra gera nuotaika ir tinkama apranga. Nors turiu pripažinti, jog šią vasarą, kai karščiai ir tropinės naktys tęsėsi du mėnesius, jau ir aš orais piktinausi.“

Pastaraisiais metais orai, pasak klimatologės, tiesiog pašėlo, ir prognozuoti juos išties tapo labai sudėtinga. Todėl ir į velžiečių klausimus, kokia bus artėjanti žiema, ji atsakė su humoru: žiema prasidės tada, kai ateis, o kokia ji bus, pamatysim, kai sulauksim. Klimato kaitos įtakoti karščiai, pasak A. Galvonaitės, yra žmogaus neprotingos veiklos ir besaikio vartojimo rezultatas. Todėl klimatologė susitikimuose pasakoja dažnai pacituojanti Marką Tveną, sakiusį, jog klimatas yra tai, ko tikitės, orai – tai, ką gaunate. „Dažnai priduriu, jog ir tai, ko nusipelnėte“, – atskleidžia A. Galvonaitė.

Kurortai tinkami ne visiems

Pokalbis apie orų įtaką sveikatai pakrypo neatsitiktinai. Velžio biblioteka įgyvendina projektą „Sveikatingumo paieškos bibliotekoje“, tad šis renginys puikiai papildė projekto veiklas. „Orai jūsų niekada nesusargdina, nors taip manyti įprasta, – perspėja klimatologė. – Jie tik parodo, kas jūsų organizme negerai, orai – puikiausias sveikatos diagnostikas. Jei prieš orų pasikeitimą suka sąnarius, laikas pas reumatologą, skaudanti galva primena apie galvos kraujagyslių rūpesčius, o jei norisi kam nors užvožti – kalta jūsų psichikos sistema“.

Nuo klausimų susitikimus paprastai pradedanti A. Galvonaitė neslepia visada publiką „paguldanti ant menčių“ – dažniausiai žmonės būna jau pamiršę tai, ką mokėsi geografijos pamokose.

Ne vienas nustemba išgirdęs, kad mūsų nedidelėje Lietuvoje esantys kurortai irgi tinkami ne visiems vienodai. Pasak A. Galvonaitės, dažnai nutinka, kad sveikatos pasisemti į Druskininkus nuvažiavęs širdininkas numiršta arba patiria sunkų priepuolį. „Taip yra todėl, kad širdies ligomis sergančiam žmogui netinka spygliuočių miškų oras, jiems reikia lapuočių aplinkos, o plaučių ligų varginami ligoniai atsigauna pušyne, – paaiškina orų žinovė. – O štai jūros oras tinka visiems ir visais metų laikais. Neteisinga galvoti, kad prie jūros verta važiuoti tik vasarą. Išties jūros oru pakvėpuoti naudinga ir vėlų rudenį, ir žiemą, o ankstyvą pavasarį jis suteikia jėgų po žiemos.“

Orai moko mąstyti

Klimatologė pabrėžia, jog meteorologiniai reiškiniai ne tik patikrina žmogaus sveikatą, bet ir skatina mąstyti bei planuoti. Paprasčiausias to pavyzdys – sekant orų prognozes planuojama apranga ir veikla. „Šią vasarą dažnai mane stebino lietuvių moterų nesupratingumas: lauke 35 laipsniai karščio, pats vidudienis, o ką veikia lietuvės moterys – daržą ravi, – stebisi A. Galvonaitė. – Tokį vaizdą pamačiusi ne vieną kartą paklausiau, ar karstą prie užpakalio turi prisikabinusios. Juk vasaros tokie nuostabūs rytai, ilgi vakarai, tada ir dirbkite darbus, o per kaitrą reikia slėptis.“

Klimatologė sako, jog dažnai vaikydamiesi netikusių madų žmonės patys kenkia savo sveikatai. Pavyzdžiui, žiemą, kai pas mus dešimt laipsnių šalčio, skrenda atostogauti ten, kur trisdešimt karščio. Per kelias valandas organizmas patiria keturiasdešimties laipsnių temperatūrų svyravimo šoką. Per savaitę, kai organizmas pradeda šiaip taip apsiprasti, žmogus sėda į lėktuvą ir skrenda atgal į minus dešimt. „Norėčiau, kad toks keliauninkas bent kartą išgirstų, ką jo organizmas apie jį galvoja, – neslepia A. Galvonaitė. – Grįžta toks varguolis po atostogų ir stebisi, koks jis pavargęs, nors turėtų būti atsigavęs. Tuomet ir norisi pasakyti, jog pasisekė, kad gyvas grįžai.“ Šiuolaikiniai žmonės gerokai praradę ryšį su gamta ir nebežino, kaip elgtis artėjant vėtrai, nebesiorientuoja per pūgą, būtinai išsiruošia į parduotuvę per lijundrą.

Klausyti orų prognozių taip pat reikia mokėti. Klimatologė rodo lentelę, kurioje pagal oro temperatūrą ir vėjo santykį galima pasitikrinti, kokia yra jutiminė temperatūra ir pagal tai planuoti dienos darbus ir aprangą. Pavyzdžiui, ryte išgirdome, kad dieną numatomi penki laipsniai šalčio, bet išėjus į lauką kažkodėl atrodo labai šalta – nors pagal temperatūros prognozę lyg neturėtų taip būti. Pasirodo, nebesiklausėme, kai sinoptikai sakė, kad pūs dešimties metrų per sekundę vėjas. Vadinasi, esant tokiam temperatūros ir vėjo santykiui jutiminė temperatūra yra 15 laipsnių šalčio, o tai jau visai šalta. „Todėl visiems sakau, kad šią temperatūros ir vėjo santykio lentelę kiekvienas atsispausdinkit ir pasidėkit prie rytinio kavos puodelio“, – pataria orų žinovė.

Iš televizijos ekranų puikiai pažįstama, keturiolika metų lietuvius mokanti nesipiktinti orais, klimatologė, fizinių mokslų daktarė Audronė Galvonaitė lankėsi Velžyje.

Išleidus knygą – klausimų dar daugiau

Parašyti knygą apie orus, meteorologinius reiškinius ir jų įtaką sveikatai A. Galvonaitė pasakoja sutikusi tik tikėdamasi, kad ją paskaitę žmonės mažiau jos klausinės apie orus. „O gavosi priešingai – dabar klausinėja dar daugiau, – juokiasi autorė. – Kartais jaučiuosi taip, tarsi būčiau visos Lietuvos giminė – žmonės kalbina troleibuse, sveikinasi parduotuvėje. Niekada gyvenime nenorėjau būti žinoma, o va kaip gavosi, Net nuėjusi skiepytis nuo kovido turėjau pasakoti apie orus, tik tada gavau skiepą.“

Knygą „Paskui orus jų klystkeliais“ klimatologė juokauja rašiusi telefonu. „Dabar sakau, kad blynus turbūt kepu atsakingiau, nei knygą rašiau: žurnalistė klausėsi, o aš nesustodama pasakojau. Bet pasirodė, kad rezultatas gavosi visai neblogas – knygą žmonės mielai skaito, perka, o jos pristatymų suplanuota tiek, kad mano kalendorius net juodas“, – neslepia autorė.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Orų prognozė: žiema po truputį įsitvirtina

confident-noyce

ORAI: pasnigs, vietomis šals iki 12 laipsnių

confident-noyce

Klimatologė aptarė gruodžio orus: kritulių bus daugiau, nei įprasta

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau