Klimatologas: Lietuvą paveiks ir lokalūs, ir globaliniai klimato pokyčiai

Klimatologas: Lietuvą paveiks ir lokalūs, ir globaliniai klimato pokyčiai

Saulius JAKUČIONIS (BNS) / Rimvydo ANČEREVIČIAUS nuotr.

Klimatologas Donatas Valiukas sako, kad Lietuvą paveiks ir lokalūs, ir globaliniai klimato pokyčiai.

„Tai palies vienaip ar kitaip visą Žemę, visus mus. Pačias klimato grėsmes būtų galima išskirstyti taip grubiai į dvi sritis – kas yra Lietuvoje ir kas yra globaliai“, – sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas.

Tai jis sakė komentuodamas naujienų agentūros BNS užsakymu atliktos apklausos duomenis. „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų mano, jog klimato kaita kelia grėsmę jų kartos žmonėms.

BIC

Anot D. Valiuko, tai yra tarpinis rezultatas tarp Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių, kur nerimas dėl klimato kaitos yra didesnis, ir pietų valstybių bei kitų žemynų gyventojų, nerimaujančių mažiau.

Pasak klimatologo, nerimas yra didesnis labiau išsivysčiusiose šalyse, kur yra daugiau išsilavinusių žmonių.

Anot apklausos, trys iš keturių lietuvių sutinka, kad visuotinį atšilimą skatina žmonių ūkinė veikla, o 62,8 proc. yra pasirengę keisti gyvenimo būdą, kad prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo.

Pasak D. Valiuko, 98 proc. mokslininkų sutaria dėl žmogaus įtakos visuotiniam atšilimui, nes natūralūs klimato kaitos ciklai trunka kur kas ilgiau.

„Natūralūs ciklai tęsiasi dešimtimis tūkstančių metų, šimtais tūkstančių metų. Temperatūra keletu laipsnių gali pakisti per 20 ar 30 tūkst. metų“, – teigė klimatologas.

„Dabar mes turime 1,5 laipsnio pokytį per kiek daugiau nei 100 metų. Tas tempas yra nepaaiškinamas jokiais natūraliais ciklais ar kitais padariniais nei kad žmogaus ūkinė veikla“, – pridūrė jis.

D. Valiuko teigimu, dėl dažnėjančių karščio bangų prastės žmonių sveikata, ypatinga rizika kils vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis.

„Jeigu pas mus tas +30 laipsnių karščio bangos išgyvenamos, tai kažkur pietuose yra +40 ar +45 laipsniai ir mirtingumas čia jau gali būti skaičiuojamas milijonais“, – sakė ekspertas.

Anot jo, dėl karščio ims trūkti geriamojo vandens, jis bus vis labiau užterštas, o tai gali paskatinti įtampas ne tik tarp labiausiai nukentėsiančių regionų valstybių, bet ir kitur pasaulyje.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugės sėkmingai peržiemojančių parazitų, atnešančių nuostolių žemės ūkio produkcijai. Žiemą taip pat išgyvens ir dėl to daugės erkių.

Pasak D. Valiuko, žmoniją taip pat kamuos netikėti šalčio išsiveržimai, temperatūrai krintant iki -10 ar -15 laipsnių.

Dėl besikeičiančio klimato gali išnykti koraliniai rifai, gali būti apsemti jūrų ar vandenynų pakrantėse esantys miestai, o keli metrai virš jūros lygio esančios salos gali išnykti apskritai.

Su klimato kaita susiję neramumai gali paskatinti migraciją, sakė D. Valiukas.

„Tie pokyčiai daro įtaką ne tik šalių ekonominėms ar socialinėms struktūroms, bet atsiliepia ir visam pasauliui“, – kalbėjo klimatologas.

Pasak jo, Lietuvoje ir pasaulyje daugės ekstremalių reiškinių, darančių materialinę žalą.

„Taip, Lietuva yra pakankamai ramus kraštas, sąlyginai, nors ir turime dažnėjančius reiškinius. Bet mes esame ekonominiais saitais surišti su visu pasauliu ir žmogus turi būti atsakingas už tai, kas vyksta visoje žmonijoje“, – teigė ekspertas.

Sausio 10-18 dienomis tyrimų bendrovė „Vilmorus“ apklausė 1002 pilnamečius Lietuvos gyventojus.

AIK

Apollo

Tevyne

Kraujo labaratorija

KTU

Basakojis

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.