Klimato krizė: ledynai tirpsta blogiausio scenarijaus tempu

AutoriusGISMETEO.LTFotoPIXABAY.COM

Ledynai Grenlandijoje ir Antarktidoje tirpsta tokiu tempu, kuris sutampa su mokslininkų parengtu „blogiausiu scenarijumi“ ir per pastaruosius du dešimtmečius globalų jūros lygį pakėlė 1,8 cm., rašo independent.co.uk.

Jei globalus šiltėjimas toliau greitės, tuomet jūros lygiai dar pakils 17 cm. ir 16 milijonų žmonių atsidurs pavojuje susidurti su kasmečiais pakrančių potvyniais, perspėjo tyrėjai iš Didžiosios Britanijos ir Danijos.

Grenlandijos ledo tirpsmas nuo 1990-ųjų, kuomet ledynai buvo pirmą kartą stebėti palydovų pagalba, pasaulio vandenynus pakėlė 10,6 mm., tuo tarpu Antarktidos ledynai prisidėjo papildomais 7,2 mm., skelbiama tyrime, kurį atliko mokslininkai iš Lidso universiteto ir Danijos meteorologijos instituto.

Naujausi matavimai rodo, kad šiuo metu kasmet pasaulio jūrų lygiai pakyla po 4 mm.

„Nors ir tikėjomės, kad reaguodamos į vandenynų ir atmosferos šiltėjimą ledo dangos praras vis didesnius ledo kiekius, tačiau jų tirpsmo tempas greitėjo sparčiau, nei mes galėjome įsivaizduoti,“ – sakė tyrimui vadovavęs autorius, Tom Slater, klimato tyrėjas iš Lidso universiteto Poliarinių regionų stebėjimo ir modeliavimo centro.

„Tirpsmas lenkia klimato modelius, kuriais mes vadovaujamės, dėl ko esame atsidūrę pavojuje būti nepasirengusiais susidurti su grėsmėmis, kurias kelia jūros lygio kilimas,“ – sakė jis.

Tyrimas, paskelbta žurnale „Nature Climate Change“. Sulygina naujausius palydovinių ledynų masių tyrimų rezultatus su klimato modelių skaičiavimais.

Autoriai perspėja, kad ledo dangos ledą praranda „blogiausio scenarijaus“ tempu, kurį prognozavo Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC).

Anna Hogg, tyrimo bendraautorė ir klimato tyrėja Lidso universiteto Žemės ir aplinkos mokslų mokyklos, sakė: „Jei ledynai toliau seks mūsų „blogiausio scenarijaus“ maršrutu, tuomet vien iš ledynų galime tikėtis papildomais 17 cm. pakilusių jūros lygių.

To pakaktų, kad daugelyje didžiausių pasaulio pakrančių miestų dvigubai padažnėtų audrų potvyniai.“

Istoriškai, globalūs jūros lygiai dažniausiai kildavo dėl mechanizmo, vadinamo šiluminiu plėtimusi, kas reiškia, kad šylant plečiasi jūros vandens tūris.

Visgi, paskutiniuosius penkerius metus vanduo iš tirpstančių ledo dangų ir kalnų ledynų tapo pagrindine kylančių vandenynų priežastimi.

Per kiekvieną 2019 metų minutę Grenlandija prarado po vieną milijoną tonų ledo, kas sukuria pakankamą vandens kiekį, kad JAV Kalifornijos valstiją užlietų daugiau nei keturiomis pėdomis vandens, skelbiama praėjusį mėnesį paviešintame tyrime.

Visgi, Ruth Mottram, klimato tyrėja Danijos meteorologijos institute, sakė: „Vandens kilimą lemia ne tik Antarktida ir Grenlandija.

Pastaraisiais metais tirpti ir visiškai pradingti ėmė ir tūkstančiai mažesnių ledynų, kas nutiko ir Ok ledyno atveju Islandijoje, kuris 2014 metais paskelbtas „žuvusiu“.

Tai reiškia, kad tirpstantis ledas šiuo metu yra pagrindinis indėlininkas į kylantį jūrų lygį.

Atskiras, praėjusią savaitę JAV mokslininkų paskelbtas, tyrimas perspėjo, kad globalus šiltėjimas grasina sparčiai sunaikinti Antarktidos ledynus, kas turėtų „milžiniškų pasekmių jūros lygiui“.

Kylančios temperatūros gali nustumti tirpsmo vandenį į įtrūkimus, esančius ledo šelfų paviršiuje, dėl ko jiems grėstų subyrėjimas, perspėjo mokslininkai iš Kolumbijos universiteto, Lamont-Doherty Žemės observatorijos.

„Blogiausio atvejo scenarijus“ reiškia, kad „iki amžiaus pabaigos daugybė vietų bus užlietos didžiuliais, didžiuliais kiekiais vandens,“ – sakė glaciologas ir tyrimo autorius Jonathan Kingslake.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Lietuvoje prasideda Klimato savaitė

confident-noyce

G. Nausėda: Europos šalys turi sąžiningai pasidalinti naštą dėl klimato kaitos

confident-noyce

Pasaulis labiau šyla naktimis, o ne dienomis

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau