Klimato kaita stipriai keičia planetos miškus

Medžiai miškuose visame pasaulyje darosi vis jaunesni ir žemesni, o tai lemia žmonijos sukurta klimato kaita ir kiti aplinkos stresoriai.

Žurnale „Science“ paskelbtame naujame tyrime rašoma, kad per paskutinį šimtmetį kylančios globalios temperatūros ir atmosferinės CO2 koncentracijos, kartu su aplinkos streso ir ekstremalių orų reiškinių kombinacija, žymiai pakeitė mūsų planetos miškų sudėtį.

Šie pokyčiai lėmė tai, kad senieji miškai tapo ypatingai pažeidžiami.

Tyrimo metu mokslininkai fiksavo palydovinius globalių miškų matavimus ir tyrimą užbaigė moksline literatūra, analizuojančia miškų sveikatą per kelis paskutinius dešimtmečius.

Jų pastangos parodė, kad išaugęs medžių mirštamumas reiškė, kad daugelyje miškų dominuoja jaunesni, žemesni medžiai, rašo upi.com.

„Tikėtina, kad šylant klimatui šios tendencijos tęsis,“ – pranešime sakė tyrimui vadovavęs autorius Nate McDowell iš „Pacific Northwest National Laboratory“.

„Planetos ateitis, kurioje esama mažiau didelių, senų miškų, bus visiškai kitokia, nei ta, prie kurios mes buvome pripratę,“ – sakė McDowell. „Senesniuose miškuose dažniausiai egzistuoja gerokai didesnė biologinė įvairovė, nei jaunesniuose miškuose, o juose taip pat yra sukaupta daugiau anglies nei jaunesniuose.“

Naujame tyrime rašoma, kad plyni kirtimai, gaisrai, vabzdžiai ir ligos destabilizavo miškus visame pasaulyje, padidino medžių mirštamumo mastą ir sumažino bendrą globalių miškų biomasę.

Aplinkos stresoriai ypač žalingi pasirodė seniesiems miškams, o jaunesniesiems suteikia naujas galimybes.

„Daugelyje vietovių auga mirštamumas, tuo tarpu naujos populiacijos atsiradimas ir augimas per laiką svyruoja, kas veda link bendro miškų ūgio sumažėjimo,“ – sakė McDowell.

„Deja, varomosios mirštamumo jėgos, tokios kaip kylanti temperatūra ir tokie neramumai kaip gaisrai ar vabzdžių protrūkiai, tik auga ir per artimiausią amžių, prognozuojama, kad jų dažnis ir sunkumas tik didės,“ – sakė McDowell. „Taigi, vidutinio miško amžiaus ir aukščio sumažėjimai jau vyksta ir, tikėtina, kad tęsis toliau.“

Kuomet įvyksta dramatiški miškų sudėties pasikeitimai, gali būti destabilizuota visa ekosistema, kas kelia pavojų čia gyvenančiai gyvūnijai ir augalams.

Pavojus miško sveikatai yra pavojus biologinei įvairovei ir tyrimas rodo, kad biologinė įvairovė ir anglies dvideginio kaupimasis – dvi gyvybiškai svarbios ekologinės funkcijos, kurias vykdo miškai, yra būtinos klimato kaitos švelninime.

Seniesiems miškams klimato kaita ir kitos žalingos žmonijos vykdomos veiklos kelia didžiausią pavojų, nes čia egzistuoja didesnė biologinė įvairovė ir kaupiama daugiau anglies nei jaunesniuose miškuose.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Unikalus atvejis: biologai rado paukštį, kuris yra vyriškos ir moteriškos lyties

confident-noyce

Nustatyta, kiek laiko turime praleisti gamtoje, kad jaustumėmės gerai

confident-noyce

Lietuvoje prasideda Klimato savaitė

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau